Nevyriausybininkai apie Aplinkos ministerijos planą didinti miškų kirtimų normą: projektas pramuša dugną

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.lt

275696

Rugpjūčio 4 d. Aplinkos ministerija paskelbė valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos didinimo projektą. Juo numatoma 2024–2028 m. pagrindiniais kirtimais, kurių didžioji dalis yra plyni ir atvejiniai, kirsti dar daugiau valstybinių miškų nei per praėjusį penkmetį. Tokį ministerijos sprendimą keliasdešimt tvarios miškų politikos Lietuvoje siekiančių organizacijų laiko cinišku. Siekdamos, kad projektas nebūtų patvirtintas, jos kreipėsi į Ministrę Pirminininkę Ingridą Šimonytę.

Savo ruožtu ministerija nurodo, kad padidinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma 2024–2028 m. užtikrins tvarų ir subalansuotą medienos išteklių naudojimą valstybiniuose miškuose laikantis aplinkosaugos reikalavimų, taip pat leis išlaikyti nemažėjančias brandžių miškų atsargas ateities reikmėms.

Tikisi, kad Vyriausybė netvirtins Aplinkos ministerijos parengto projekto

Rugpjūčio 17 d. trisdešimt „Girių spiečiaus“ nevyriausybinių organizacijų bei narių, kviesdami netvirtinti padidintos miškų kirtimo normos, kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę. Nevyriausybininkai išreiškė pasipiktinimą šiuo Aplinkos ministerijos žingsniu, vertindami jį kaip cinišką ir prieštaraujantį Aplinkos ministerijos deklaruojamiems tvarumo siekiams bei Vyriausybės programai.

Kreipimąsi I. Šimonytei išsiuntusios nevyriausybinės organizacijos tikisi, kad Vyriausybė atsakingai įvertins Aplinkos ministerijos parengtą kirtimų normos didinimo projektą ir jo netvirtins bei įpareigos Aplinkos ministeriją atnaujinti pasenusią ir šiandienos aktualijų neatitinkančią pagrindinių kirtimų normos apskaičiavimo metodiką, rašoma sambūrio „Girių spiečius“ pranešime žiniasklaidai.

Jame pabrėžiama, kad 2020 m., tiek rašydami rinkimų programas, tiek Vyriausybės programą, politikai skyrė daug dėmesio miškams, reaguodami į didelį visuomenės nepasitenkinimą esama miškų politika. Visgi praėjus trejiems metams miškų politika iš esmės tebėra tokia pati.

Pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, statistiniai miškų ekologinę būklę ir socialinius poreikius nusakantys rodikliai toliau blogėja arba vis dar yra nevertinami. To pavyzdys yra kiekvienais metais mažėjantis ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų plotas.

Nevyriausybininkai tikėjosi, jog dvejus metus kurtas Nacionalinis miškų susitarimas subalansuos miškų politiką, kad ji nebebūtų vienpusiškai orientuojama vien į medienos gavybą. Juo labiau, kad visapusiškesnį ir atsakingesnį požiūrį į miškus skatina ir ES Žaliasis kursas, ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 metų bei stiprėjanti klimato krizė.

Vis dėlto šią liepą derinti paskelbta nauja Miškų įstatymo redakcija neatliepia nei Nacionalinio miškų susitarimo, nei ES miškų strategijos krypčių, nei Vyriausybės programos.

Šiame kontekste paskelbtas projektas didinti miškų kirtimo normą, pasak L. Paškevičiūtės, „pramuša dugną“. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad kirtimų normos skaičiavimai atlikti naudojant pasenusią 2008 metų metodiką, ignoruojant per 15 metų įvykusius didelius pokyčius, todėl kelia nepasitikėjimą miškų politikos formuotojais ir įgyvendintojais.

Didesnė pagrindinių kirtimų norma apskaičiuota remiantis tuo, kad Lietuvoje didėja brandžių miškų plotas. Miškininkystės praktikoje brandžiais miškais laikomi ne gamtinę brandą pasiekę miškai, bet ūkinės brandos sulaukę, t. y. pušynai nuo 101 metų, ąžuolynai nuo 121 metų. VšĮ „Sengirės fondas“ atstovo dr. Mindaugo Lapelės nuomone, tokiu būdu užkertamas kelias bent daliai miškų pasiekti gamtinę brandą, svarbiausią tiek biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu, tiek ir gerai Europos Bendrijos saugomų miško buveinių būklei užtikrinti ar potencialioms sengirėms formavimuotis, klimato kaitos poveikiui švelninti. Pasak jo, tokia ūkininkavimo praktika lemtų tolimesnį biologinės įvairovės nykimą ir miškų nuskurdimą.

Nepaisant Aplinkos ministerijos teigimo, kad Lietuvoje miškininkaujama tvariai, gamtinių miško buveinių būklė blogėja, tai rodo ir oficialūs miškų buveinių būklės duomenys. Toks mechaninis kirtimų normos didinimas, prieš tai neišskyrus teritorijų numatomoms naujoms saugomoms teritorijoms, kartu ir griežtai saugomoms teritorijoms, tiesiog užkerta kelią tiek 18-tos Vyriausybės programinėms nuostatoms įgyvendinti, tiek ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, atliepiant ES biologinės įvairovės strategiją ir kitus žalius tikslus.

Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas miškų politikoje pasigenda dėmesio nemedieninėms miškų teikiamoms naudoms. Jam yra nesuprantama, kaip sprendimai dėl valstybinių miškų kirtimų penkerių metų laikotarpiui priimami už uždarų durų vienpusiškos Miškotvarkos mokslinės-techninės tarybos, neįtraukiant net Saugomų teritorijų tarnybos bei Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės atstovų ar kitų suinteresuotų pusių. Taip pat absoliučiai nepriimtina ir tai, kad Aplinkos ministerijos deklaruojamas tvarios miškininkystės principas neatliepia šiandieninių realijų ir neatsižvelgia į ES miškų strategijoje išsakytus tikslus, tokius kaip prie miškų gyvenančių bendruomenių, nemedienines veiklas miškuose vykdančių verslų ir organizacijų įtraukimas į darnių sprendimų dėl Lietuvos miškų priėmimą.

Aplinkos ministerijos pozicija – kitokia

ELTA primena, kad rugpjūčio 4 d. Aplinkos ministerija pateikė derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2024–2028 metams patvirtinimo“ projektą. Metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2024–2028 metams apskaičiavo Valstybinė miškų tarnyba, remdamasi aktualiais valstybinės miškų apskaitos duomenimis.

Aplinkos ministerija pranešė, kad per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. Į šį skaičių patenka ir apie 20 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės fonde esančių miškų, kurie šiais metais Vyriausybės nutarimu buvo perduoti Valstybinių miškų urėdijai kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti.

Vien brandžių medynų plotas valstybiniuose miškuose per praėjusį penkmetį padidėjo 14 tūkst. ha, kas rodo, jog kertama buvo gerokai mažiau nei priauga. Nemažėjantį brandžių miškų kiekį numatoma išlaikyti ir ateityje. Tai leis užtikrinti ir ateinančiam penkmečiui apskaičiuota ir siūloma pagrindinių miško kirtimų leistina apimtis – kirtimų norma, rašė Aplinkos ministerija.

2024–2028 m. laikotarpiui Valstybinė miškų tarnyba apskaičiavo vidutinę metinę pagrindinių kirtimų normą – 12 166 hektarų pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame iškertamą iki 3 650 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos tūrį. Tokiai siūlomai valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų metinei normai pritarė Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba.

2019–2023 metams patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo 11 850 hektarų plotas, apskaičiuotas pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame buvo leidžiama iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.

Kaip numatyta Miškų įstatyme, metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą tvirtina Vyriausybė. Metinė norma, siekiant tolygaus ir planuoto miško naudojimo, tvirtinama penkerių metų laikotarpiui.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt