Nevyriausybinės organizacijos - patarėjos ir kontrolierės

Elektrėnai

Etaplius SistemaŠaltinis: Etaplius.lt

Apibrėžime sakoma, kad nevyriausybinė organizacija yra laisva piliečių valia įkurta organizacija, kuri siekia tarnauti visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valdant valstybę. Bet valstybės vadovai teoriškai nori, kad nevyriausybinės organizacijos joms patarinėtų. Praktiškai būna visaip.

Buvusi ir nauja taryba

Elektrėnų savivaldybėje yra užsiregistruotos 44 nevyriausybinės organizacijos (NVO). Savivaldybės taryba, gal ne savo noru, o vykdydama Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas, 2014 m. yra pritarusi įkurti nevyriausybinių organizacijų tarybą, į kurią deleguojami savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Praėjusią kadenciją buvusioje nevyriausybinėje taryboje dirbo Violeta Šimkūnienė (administracija), Ramunė Veronika Sadauskienė (administracija), Alina Kulbokienė (administracija), Kęstas Vitkauskas (buvęs NVO atstovas, dabar tarybos narys), Vladimiras Fedotovas (NVO) ir Liudvikas Arciševskij (NVO). Rašau, kad taryboje dirbo, nors ta taryba per 2 metus buvo susirinkusi vieną kartą ir išsirinkusi pirmininką L. Arciševskij. Šiais metais gegužės 19 d. į nevyriausybinių organizacijų susirinkimą iš 44 organizacijų savo atstovus delegavo tik 13. Nevyriausybininkai į tarybą išrinko ne tris, kaip buvo, o 4 narius. Taryboje dirbti ir naujų vėjų įnešti sutiko bendruomenės „Elektrėnų kraštas“ pirmininkas Edmundas Vėželis, Vievio bendruomenės „Aktėvystė“ pirmininkė Agnė Landžiūtė, Nevyriausybinių organizacijų asociacijos pirmininkė Jūratė Balčiūnaitė ir Vilkabalių kaimo bendruomenės „Vievio šilas“ pirmininkas Žilvinas Juškevičius. Nuo savivaldybės administracijos paskirtos tik dvi tarybos narės - Neringa Pulauskienė ie Vilma Komisarenkienė. NVO taryba gegužės 24 d, buvo patvirtinta savivaldybės tarybos posėdyje.

Narių patirtys ir norai

Naujieji kandidatai į savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą trumpai papasakojo apie save.

E. Vėželis - elektrėniškis. Šiose apylinkėse gimęs ir užaugęs, visą gyvenimą Lietuvos elektrinėje dirbęs inžinieriumi, o dabar žinomas kaip aktyvus visuomenės veikėjas. E. Vėželis dažnai dalyvauja tarybos posėdžiuose ir vienu ar kitu klausimu išsako savo nuomonę, patardamas tarybai, kokius priimti sprendimus.

A. Landžiūtė - vieviškė. Bendruomenė „Aktėvystė“ savo veiklą daugiausia kreipia į darbą su šeimomis, į kokybišką laisvalaikį. Bendruomenė organizuoja tradicinį žygį apie Vievio ežerą, atkreipdama dėmesį į Vievio ežero ir jo aplinkos ekologines problemas.

J. Balčiūnaitė, kaip pati sako, yra nerami nevyriausybininkė, visada turi idėjų, konstruktyvių pasiūlymų, kaip gyvenimą savivaldybėje padaryti geresnį, įdomesnį ir sąžiningesnį.

Ž. Juškevičius, skirtingai nei kiti bendruomenių atstovai, savivaldybėje yra naujakurys, Vilkabaliuose apsigyvenęs prieš trejetą metų. Jo bendruomenę ir sudaro dauguma naujakurių, kurie į nevyriausybines organizacijas galėtų įnešti naujų idėjų. Minėti kandidatai į tarybos narius sakė esą pasiruošę dirbti aktyviai ir susirinkti ne vieną kartą per dvejus kadencijos metus, bet nors po kartą kiekvieną ketvirtį.

Tarybos teisės

Nevyriausybinių organizacijų taryba pagal patvirtintus nuostatus, turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių posėdžiuose, kuriuose svarstomi su NVO susiję klausimai, gauti iš valstybės ir savivaldybės administracijos padalinių, skyrių, kitų įstaigų bei organizacijų informaciją ir dokumentus, kurių reikia tarybos veiklai, dalyvauti stebėtojo teise savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose, kviesti į savo posėdžius valstybės, savivaldybės institucijų ir įstaigų, NVO ir kitų įstaigų atstovus, nepriklausomus ekspertus, organizuoti diskusijas NVO aktualiais klausimais savivaldybėje. Taryba taip pat analizuoja, stebi ir vertina savivaldybės teisės aktų, turinčių įtakos NVO padėčiai savivaldybėje, rengimą ir įgyvendinimą, teikia savivaldybės tarybai, savivaldybės tarybos komitetams, savivaldybės administracijai siūlymus dėl savivaldybės prioritetų, susijusių su NVO palankios aplinkos savivaldybėje kūrimu, nustatymo ir NVO aktualių klausimų sprendimo, teikia savivaldybės institucijoms siūlymus dėl NVO veiklos skatinimo, kartą per metus informuoja savivaldybės tarybą apie savo veiklą, informuoja visuomenę apie tarybos tikslus ir veiklą, vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. Žodžiu, turi visas galimybes prisidėti prie sėkmingo savivaldybės klestėjimo.

Svetur ir pas mus

Socialinių mokslų daktarės Laimutė Žalimienė ir Eglė Rimšaitė savo moksliniuose darbuose pažymi, kad visuotinai pripažįstama nevyriausybinių organizacijų nepriklausomybė nuo valdžios, jų savarankiškumas, pabrėžiamas ne pelno siekimas, tačiau praktikoje taip nėra. Nevyriausybinės organizacijos pasaulyje išgyvena didelius pokyčius: auga NVO skaičius, jos tampa svarbiais tarptautinio gyvenimo veikėjais ir vienu iš pagrindinių darbdavių. Skirtingose šalyse su NVO bendradarbiaujama ne dėl jų išskirtinės pasaulėžiūros patrauklumo, o dėl to, kad šios organizacijos laikomos lygiavertėmis socialinių paslaugų rinkos dalyvėmis ir gali konkuruoti su kitais paslaugų teikėjais. O konkurencinė kova dėl paslaugų teikimo užsakymų tampa vis sudėtingesnė, reikalaujanti papildomų išlygų. Lietuvoje taip pat bandoma nevyriausybines organizacijas įtraukti į paslaugų teikimo rinką. Tam ES finansuoja projektą „Bendruomeniniai šeimos namai“, kur bus bandoma kompleksinėmis priemonėmis spręsti krizines situacijas šeimose. Deja, Elektrėnų savivaldybėje šis projektas kol kas nevykdomas. Tuos darbus pagal projektą ir įvairius aprašus atlikti turėjo savivaldybės administracija su partneriais. Tačiau atrenkant partnerius projektui vykdyti, kilo konfliktas. Vyriausioji tarnybos etikos komisija nutarė, kad administracijos atstovės Violeta Šimkūnienė ir Kristina Vitarė, dalyvaudamos partnerių atrankos komisijos darbe, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus. NVO „Elektrėnų šeimos klubui“, kurio veikloje anksčiau dalyvavo minėtos tarnautojos, buvo numatyta paskirti, kad atliktų daugiausia apmokamų paslaugų. Administracijos direktorius Virgilijus Pruskas savo įsakymu projektą sustabdė.

Istorija

Nevyriausybinių organizacijų atsiradimo istorija Lietuvoje siejama su 1991 metais, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Tuo metu prasidėjo masinis ne pelno organizacijų kūrimasis. Apie 1994 m. buvo išleistas pirmasis Visuomeninių organizacijų įstatymas, kuriuo vadovaujantis kūrėsi nevyriausybinės organizacijos. Vėliau imta galvoti apie organizacijų įvairovę ir veiklos skirtumus, todėl Seimas priėmė dar keletą ne pelno organizacijų įstatymų, kurie leido suskirstyti ne pelno organizacijas į keturias atskiras sferas. Visuomeninė organizacija (neretai šis terminas taikomas visoms ne pelno organizacijoms apibūdinti) tapo tik viena iš keturių nevyriausybines organizacijas reglamentuojančių įstatymų dalių. Šiuo metu Lietuvoje veikia keturi nevyriausybines organizacijas reglamentuojantys įstatymai – tai Visuomeninių organizacijų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas bei Labdaros ir paramos fondų įstatymas. Atsiradus kitiems, ne pelno organizacijas reglamentuojantiems įstatymams, iš esmės išnyko visuomeninių organizacijų kaip visų ne pelno organizacijų apibūdinimo terminas, kurį pakeitė nevyriausybinė organizacija.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt