PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2018 m. Lapkričio 23 d. 12:51

Neuroendoskopas Kauno klinikose pakeitė ne tik gydymą, bet ir operacijų metodus

Kaunas

Asociatyvi nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


61595

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurochirurgai, atlikdami įvairias neurochirurgines procedūras, pasitelkia endoskopą. Mažesnis pjūvis, didesnis saugumas pacientui, vaizdo raiškumas ir mažesnė komplikacijų galimybė - prioritetai gydytojų neurochirurgų darbe, kuriame kiekvienas milimetras yra gyvybiškai svarbus. Vienintelėje šalies ligoninėje - Kauno klinikose - padedant neuroendoskopui, atliekamos ir sudėtingos disko išvaržos operacijos.

„Endoskopas leidžia dirbti dar tiksliau ir saugiau, o kai kuriose operacijose mums nebereikia atlikti atviro pjūvio - ir visa tai, kaip sakome, distancinės akies pagalba“, - apie pasikeitusį operacijų pobūdį sako Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas.

Anksčiau gydytojai neurochirurgai, operuodami auglį galvoje, turėdavo nuimti nemažą dalį kaukolės kaulo ir, naudodami mikroskopą, pro kurį matydavo tik tiesą liniją, bet ne visą ligos židinį, atlikti sudėtingą naviko šalinimo operaciją. Neretai norėdami pašalinti kuo daugiau naviko, gydytojai turėdavo šiek tiek pastumti smegenis, kad operaciją galėtų atlikti tiksliau.

„Mikroskopas rodo vieną tiesią liniją, pro kurią mes fiziškai negalime matyti viso naviko, o šis gali būti ir 7 cm skersmens. Pavyzdžiui, atliekant operaciją per antakį, dabar užtenka padaryti iki 2 cm skersmens skylutę kaukolėje ir, pasinaudodami endoskopu, mes išoperuojame 5-7 cm auglį, nepažeidžiant smegenų. Nors pacientui po operacijos lieka nedidelis randas antakio srityje, žmogus greičiau gali toliau gyventi įprastinį gyvenimą“, - sakė prof. A. Tamašauskas.

Endoskopo, specialaus instrumento, kurio gale yra įmontuota nedidelė kamera vaizdo perdavimui, naudojimas pakeitė kai kurių neurochirurginių operacijų pobūdį. Jos tapo dar saugesnės pacientui, mažiau invazinės, sumažėjo komplikacijų tikimybė, o po atliktos intervencijos pacientai greičiau grįžta į normalų gyvenimo ritmą.

Anot Klinikų atstovės Eglės Audickaitės, vienintelėje Lietuvoje Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje, kurioje sukaupta didžiausia gydytojų neurochirurgų patirtis bei naudojamos pažangiausios gydymo technologijos, atliekama ir stuburo šone esančios tarpslankstelinio disko išvaržos, spaudžiančios nervą, operacija.

Kaip pasakojo Kauno klinikų gydytojas neurochirurgas Deividas Stukas, naudojant endoskopą, šio tipo išvaržos operacijos visiškai pasikeitė, ir dauguma pacientų operuojami mažiau invazyviu būdu.

„Mums nebereikia atlikti didelių atvirų pjūvių. Operuodami stuburo šone esančią tarpslankstelinio disko išvaržą, anksčiau turėdavome nuimti dalį kaulo, sąnario ir raumenų audinių. Bet taip sutrinka stuburo stabilumas. Dažnai reikėdavo stuburą tvirtinti specialiomis priemonėmis, kad jis išliktų stabilus, ir pacientas nejaustų skausmo po operacijos. Tokios operacijos nėra itin dažnos, kadangi pati išvaržos vieta pagal lokalizaciją yra reta, tačiau dabar ir šiems pacientams mes vieninteliai Lietuvoje galime pasiūlyti saugesnį ir efektyvesnį būdą. Endoskopinių operacijų metu mažiau pažeidžiamas stuburas, o pacientai po atliktos procedūros kitą dieną jau stojasi iš lovos ir eina“, - pasakojo D. Stukas, neuroendoskopines operacijas atlikęs jau dešimčiai Kauno klinikų pacientų.

Kauno klinikų pranešime pabrėžiama, kad Lietuvoje maždaug vienam vaikui iš 1000 gimusių yra diagnozuojama galvos smegenų vandenė - liga, kuomet smegenų skysčio kaupimasis nulemia smegenų spaudimą. Anksčiau tokiems pacientams buvo atliekamos sudėtingos smegenų skysčio šuntavimo operacijos. Dabar vis didesnei daliai pacientų atliekamos paprastesnės ir mažiau invazyvios operacijos. Naudojant neuroendoskopą, suformuojamas naujas kelias smegenų skysčio tekėjimui.

Pasak Vaikų neurochirurgijos skyriaus gydytojo neurochirurgo Mindaugo Urbono, šių operacijų metu nepaliekama jokių svetimkūnių, ir paciento gyvenimas nebūna priklausomas nuo šunto funkcionavimo. Taip pat neuroendoskopas naudojamas esant vaikų galvos smegenų cistoms, smegenų skysčio ištekėjimo sutrikimui bei kitais atvejais, kuomet sutrikdoma smegenų skysčio cirkuliacija.

ELTA