Neturi vaikų – susimokėk: socialdemokrato pasiūlytą viengungio mokestį ekspertai trina į miltus

Akmenė

Goda KirkilaitėŠaltinis: ALFA.LT

322838

Lietuvos demografinė padėtis, paženklinta tokių veiksnių kaip gyventojų senėjimas, mažas gimstamumas ir emigracija, kelia vis didesnį susirūpinimą. Kyla svarstymų, gal padėtį pagerintų naujas mokestis vaikų neturintiems asmenims.

Vieną tokį pasiūlymą neseniai išsakė Akmenės rajono meras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Vitalijus Mitrofanovas. Jis Lietuvos regionų forume prakalbo apie viengungio mokesčio įvedimą ir kvietė sekti Vokietijos pavyzdžiu.

Portalas Alfa.lt aiškinosi, ar tokio mokesčio taikymas būtų pagrįstas. Juk ne visi žmonės gali ar nori susilaukti vaikų.

Šeimos patiria daugiau išlaidų nei vienišiai

Kadangi šeimos patiria daugiau išlaidų nei vieniši žmonės, V. Mitrofanovo nuomone, įvedus mokestį viengungiams būtų skatinama gyventi šeimoje ir iš šių lėšų pasirūpinama vienišu žmogumi pensijoje.

„Vokietijoje viengungio mokestis įvestas ne tam, kad į biudžetą būtų surinkta daugiau pinigų, o kad būtų galima panaudoti tada, kai vienišiems žmonėms išėjus į pensiją prireikia valstybės aprūpinimo, senelių namų“, – sakė V. Mitrofanovas.

Vitalijus Mitrofanovas / Alfa.lt

Iš tiesų Vokietijoje jau ne vienus metus gyventojams privalu mokėti ilgalaikės globos socialinio draudimo įmokas. Jos kartu su sveikatos draudimo įmokomis nuskaičiuojamos nuo darbuotojo atlyginimo prieš mokesčius.

Nuo 2024 m. pradžios ilgalaikės priežiūros draudimo įmokų standartinis tarifas yra 3,4 proc. Paprastai pusę įmokų (1,7 proc.) sumoka pats darbuotojas, o kitą pusę – darbdavys.

Vis dėlto neturintiems vaikų gyventojams taikomas papildomas jų tarifas, kartais vadinamas „viengungių mokesčiu“. Tai reiškia, kad 23 metų ir vyresniems darbuotojams, kurie neturi vaikų, privalu papildomai mokėti dar 0,6 proc. Taigi, bendras jų ilgalaikės priežiūros draudimo tarifas sudaro 4 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Mokestis diskriminuoja

Kalbinti ekonomistai kritiškai vertina tokį pasiūlymą ir sako, kad jis diskriminuojantis.

„Tai visiškai prieštarauja bendroms strateginėms kryptims, kurių turėtų laikytis Lietuva. Mes norime, kad gyventojų skaičius Lietuvoje augtų, kad Lietuva būtų patraukli savo mokestine sistema, verslo sąlygomis, gyvenimo lygiu.

Toks diskriminuojantis mokestis visiškai į šitą kryptį nepataiko, nes jis tiesiog veržiasi į privačią asmenų pasirinkimo erdvę ir tai nėra nei tinkamas, nei palankus būdas išspręsti demografines problemas“, – aiškino Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

I. Genytė-Pikčienė

Anot jos, tokiu mokesčiu nusivylę ir įsižeidę gyventojai gali pasirinkti emigracijos kelią ir savo ateitį kurti kitoje šalyje. Todėl, kaip sako ekspertė, politikams reikėtų rūpintis ne naujų mokesčių įvedimu, o gyvenimo sąlygų Lietuvoje puoselėjimu.

„Pirmiausia reikėtų pasirūpinti viešosiomis funkcijomis, kurias yra įsipareigojusi atlikti valdžia. Į jas patenka tiek sveikatos apsauga, tiek švietimo sektorius, o erdvės tobulėti čia yra daug. Mes labai daug kriterijų, tokių kaip švietimo kokybė, sveikatos apsaugos prieinamumas, atsiliekame ne vien tik nuo išsivysčiusių valstybių, bet ir nuo kaimyninių šalių.

Kai šios struktūros bus tvarkingos, tuomet ir gyventojams bus drąsiau kurti šeimas. Tačiau kaip žmonės pasirinks kurti savo namų ūkį ir šeimą, ne visai politikos reikalas“, – idėjomis dalijosi pašnekovė.

Pasiūlymas neturi perspektyvų

Kad viengungio mokestis neturi perspektyvų, teigė ir ekonomistas Marius Dubnikovas. „Populiaru kalbėti tokia tema, nes ji sulaukia daug dėmesio, bet viengungio mokestis neturi perspektyvų. Mes turėtume priimti daug svarbesnius mokesčius, tokius kaip taršos. Tema, kuria smagu padiskutuoti, bet nei finansinį, nei įstatyminį rezultatą mes vargu ar matysime. Valdžia negali priversti žmonių daugintis. Šiuo atveju ekonomikos klestėjimas gali atvežti kitus žmones“, – sakė ekonomistas.

Jis pripažino, kad tendencija, kai poros rečiau susilaukia vaikų, pastebima visame pasaulyje. Tačiau, kalbėdamas apie Lietuvos demografinę padėtį, jis prognozavo, kad Lietuva greitu metu dėl imigrantų vėl gali būti 3 mln. gyventojų valstybė: „Lietuva auga dėl atvažiuojančių žmonių, nes čia gyvenimo kokybė gerėja. Vis daugiau žmonių nori atvažiuoti, ir greitu metu gali būti, kad mes vėl būsime trys milijonai. Tiesiog tai nebus vien lietuviai.“

Kalbama apie socialinio teisingumo užtikrinimą

Tačiau yra ir tokių, kuriems viengungio mokestis atrodo patraukli idėja. Kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Seimą kandidatuojantis Ramūnas Aušrotas anksčiau buvo sakęs, kad tie, kurie apsisprendžia neturėti vaikų, turi tam tikra forma prisidėti prie valstybės tvarumo ir tęstinumo. O socialinės politikos požiūriu, anot jo, tai išreiškia vadinamasis viengungio mokestis.

„Nenorite turėti vaikų, nes saugote planetą ir kovojate su klimato kaita? Prašau, jūsų reikalas. Bet susimokėkite už tai. Propaguojate etinę bevaikystę, bet auginate katę ar šunį? Prašau, jūsų reikalas. Bet susimokėkite už tai. Šio mokesčio taikymo praktika rodo, kad viengungio mokestis turi teigiamą socialinį efektą – jis paskatina kohabituojančias poras pagalvoti apie savo santykių formalizavimą, o neapsisprendusias – žengti žingsnį ir sukurti šeimą“, – anksčiau žiniasklaidoje rašė jis.

Tačiau portalui susisiekus su juo, atrodo, jis savo poziciją pakeitė ir viengungio mokesčiui nepritaria.

„Realiai būtų kalbama apie gyvenimo lygio atotrūkio tarp vaikus auginančių ir vaikų neauginančių šeimų mažinimą. Tai vienas būdas yra apmokestinti tuos, kurie vaikų neturi, o kitas variantas, kurį siūlyčiau aš ir kurį siūlytų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo programoje, – taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas. Kad finansai tos šeimos, kuri augina vaikus, būtų didesni. Tokią sistemą taiko tiek skandinavai, tiek vokiečiai“, – savo nuomonę dėstė kandidatas į Seimą.

Jis argumentavo, kad lengvatų reikėtų, nes tos šeimos, kurios augina vaikus, susiduria su didesniais finansiniais iššūkiais negu tos šeimos, kurios vaikų neaugina.

„Įsivaizduokime, turime dvi šeimas – vienoje auga vaikai, o kitoje neauga. Jeigu abu tėvai sirgo, pirmoje šeimoje bendra pajamų suma atitenka dviem žmonėms, o kitoje – trims, keturiems arba daugiau. Išeina tam tikra savotiška pajamų nelygybė, todėl ir yra kalbama apie socialinio teisingumo užtikrinimo siekį“, – aiškino jis.

Panašus mokestis egzistavo SSRS

Alfa.lt primena, kad panašus mokestis, apie kurį svarsto V. Mitrofanovas, buvo anksčiau įteisintas Sovietų Sąjungoje. Tuo metu mokesčiu už vaikų neturėjimą buvo siekiama ne tiek pagerinti šalies demografinę padėtį, kiek gauti papildomų lėšų į biudžetą vaikų švietimo įstaigoms išlaikyti.

Šį mokestį mokėti turėjo visi vaikų neturintys vyrai nuo 20 iki 50 metų ir bevaikės ištekėjusios moterys nuo 20 iki 45 metų. Tačiau daugelis viengungių vyrų piktinosi, kad jų ir moterų sąlygos yra nevienodos, nes netekėjusios moterys nuo šio mokesčio būdavo atleistos.

Sunku pritapti / Pixabay

Nuo šio mokesčio atleidžiami būdavo ir jaunavedžiai, kariškiai bei jų žmonos ir asmenys, kurių vaikai žuvo, mirė ar dingo.

Tiesa, būdavo ir kitų išimčių, nes mokestis už vaikų neturėjimą priklausydavo nuo mėnesinio piliečio uždarbio. Žmonėms, kurių mėnesinės pajamos sudarydavo daugiau kaip 91 rublį, reikėdavo mokėti 6 proc. mokestį.

Asmenims, kurie per mėnesį gaudavo nuo 71 iki 90 rublių, mokesčio tarifas mažėjo iki 5 proc., o jei žmogus gaudavo mažiau kaip 70 rublių, jis nuo šio mokesčio apskritai būdavo atleidžiamas.

Įdomu tai, kad kūrybinių profesijų atstovams šis mokestis nepriklausydavo nuo jų pajamų ir jie turėdavo mokėti pagal didžiausią tarifą – 6 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt