Netinkamai pasirinkę atostogų laiką galite gailėtis: nuo atlyginimo gali būti nurėžta net 50 eurų ar daugiau

Lietuvių liaudies patarlė sako – slides ruošk vasarą. Jei slides reikia ruošti vasarą, tuomet skaičiuoti, kada labiausiai apsimokės atostogauti kitais metais, reikia jau dabar. Netinkamu metu paimtos atostogos nuo jūsų atlyginimo kitais metais gali nubraukti apie 50 ir daugiau eurų. Paimtos tinkamu metu – papildyti kišenes.

Mėnesinio darbuotojo darbo užmokesčio (DU) ir atostoginių suma labai retai sutampa. Dėl atostoginių skaičiavimo tvarkos galutinė žmogui išmokama suma gali būti netgi didesnė negu darbo užmokestis arba mažesnė, todėl svarbu tinkamu laiku pasiimti atostogas.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė atkreipia dėmesį, kad atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Todėl sprendžiant, kokio dydžio atostoginius mokėti, darbuotojo mėnesinį atlyginimą reikia perskaičiuoti į uždarbį, kuris vidutiniškai gaunamas per vieną darbo dieną. Kyla klausimas, kaipgi apskaičiuojamas tas vidutinis darbo užmokestis?

Remiantis Vyriausybės nutarimu, skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jei atostogauti eisite birželio mėnesį, jūsų vidutinis atlyginimas bus skaičiuojamas pagal darbo užmokestį kovą, balandį ir gegužę.

Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vadinasi, jei mėnesyje yra mažiau darbo dienų, jūsų vidutinis atlyginimas, skaičiuojant kiekvieną dieną, bus didesnis. Didesni bus ir atostoginiai.

Pavyzdžiui, remiantis 2019 metų III ketvirčio duomenimis, vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje siekė 1 317,6 eurų popieriuje, arba 834,3 eurų į rankas. 2020 m. bene mažiausiai darbo dienų (jei dirbama 5 dienas per savaitę) turės vasaris, gegužė ir lapkritis – po 20 dienų. Jei skaičiuotume kurio nors iš šių mėnesių darbo užmokestį per dieną (DU padalinus iš dirbtų dienų), jis siektų 65,88 eurus popieriuje arba 41,7 eurus į rankas. Jeigu skaičiuotume daugiausia darbo dienų – 22 – turinčius mėnesius – sausis, liepa, rugpjūtis, spalis – tuomet jūsų darbo užmokestis per dieną bus mažesnis – 59,8 eurų popieriuje ir 37,9 eurų į rankas.

Vadinasi, norint gauti daugiau atostoginių, reikia rasti 3 iš eilės einančius mėnesius, kurie turi mažiausiai darbo dienų. Tokiu atveju darbo dienų vidurkis per 3 mėnesius bus mažesnis. Arba atostogos imti po to, kai jums yra išmokamos premijos – jos taip pat skaičiuojamos prie darbo užmokesčio.

Į vidutinio atlyginimo skaičiavimą įskaitomas ne tik bazinis darbo užmokestis ar premijos, bet ir papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai, priemokos, viršvalandinis darbas bei darbas poilsio ir švenčių dienomis

Kada labiausiai apsimokės atostogauti?

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė teigia, kad kitais metais labiausiai apsimokės eiti atostogauti sausį, kovą ir liepą.

Jeigu jūsų darbo užmokestis siekia 1,3 tūkst. eurų popieriuje, vadinasi, pasiimdami 10 dienų atostogas kitų metų sausio, liepos ar kovo mėnesį, popieriuje gausite atitinkamai 38,12; 20,3 ir 38,12 eurų didesnį darbo užmokestį.

Labiausiai nepatartina atostogauti kitų metų lapkritį. Jei imsite 10 dienų atostogas šį mėnesį, prarasite net 50 eurų popieriuje, jei uždirbate 1,3 tūkst. eurų.

D. Čibirienė taip pat mini, kad skaičiavimai atlikti atsižvelgiant tik į bazinį darbo užmokestį, kada dirbama 5 dienas per savaitę. Jei žmogus dirba viršvalandžius, poilsio dienomis, gauna papildomus priedus prie atlyginimo, skaičiavimai skirsis, o atostoginių išmokos suma didės.

Atostoginių skaičiavimo tvarka – neteisinga?

D. Čibirienė mini, kad atostoginių skaičiavimo tvarka Lietuvoje – nėra teisinga, buhalteriai gali suklysti jas skaičiuodami, o darbuotojas neretai dėl esamos tvarkos netgi negauna didesnės premijos. Darbdavys baiminasi, kad darbuotojas, gavęs premiją, kitą mėnesį gali pasiimti atostogų ir taip pasididinti atostoginių išmokas.

„Pavyzdžiui, darbdavys už gerą darbą nori skirti darbuotojui 1 tūkst. eurų premiją. (...) Jis ateis pas savo buhalterį ir paklaus, kokio dydžio premiją gali paskirti. Tačiau buhalteris sakys vieną skaičių, jei darbuotojas neplanuos per 3 mėnesius nuo premijos gavimo atostogauti, ir kitą skaičių, jei jis planuoja tai daryti.

Verslininkai pradeda premijas skirti su tam tikra atsarga, kai po kelerių metų pamato, kas dedasi su tomis atostogomis. Jie tuomet tiesiog neskiria maksimalių premijų, nes žino, kad bus atostogos, bus ligos, mamadieniai, kurie skaičiuojami iš vidurkio“, – dabartinę atostoginių išmokėjimo tvarką kritikuoja D. Čibirienė ir priduria, kad būna tokių atvejų, kai, gavęs premiją, žmogus pasiima atostogas, tuomet jo atostoginių suma gali siekti netgi premijos sumą.

Vienas iš problemos sprendimo būdų – išbraukti premijas iš atostoginių skaičiavimo, tačiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė teigia, kad yra profesijų, kur žmogus gauna minimalų atlyginimą, o kintamoji dalis priklauso nuo pasiektų rezultatų. Todėl išbarukti premijas nebūtų teisinga.

Atsisakyti atostoginių?

Dar vienas būdas išvengti atostoginių – jų nebemokėti, tiesiog mokėti didesnį mėnesį atlyginimą, tad, išėjus žmogui atostogų, pinigai papildomai nebūtų mokami.

D. Čibirienė teigia, kad tokia tvarka būtų daug aiškesnė, tačiau tam priešinasi žmonės: „Iš visuomenės išgirdome daug pasipiktinimo, žmonės nenori visų pinigų čia ir dabar. Jie klausė, ką mes darysime, kai atostogausime. Juk nemokėsime susitaupyti, badausime. Yra žmonių, kurių finansinis išprusimas toks, kad jie nemoka susitaupyti atostogoms, o gavę didesnę algą avansu, ją išleidžia“, – mini D. Čibirienė

Atostoginių atsisakymui ir perėjimui prie kitokios skaičiavimo tvarkos nepritaria Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Vieną iš pasiūlymų – 11 mėnesių žmogui mokėti šiek tiek didesnį darbo užmokestį, kuris būti skirtas atostogoms, o 12 mėnesį visai nieko nemokėti – ji vertina labai kritiškai.

„Mes griežtai nepritariame tam. Šiuo klausimu yra pasisakęs netgi Europos Teisingumo Teismas. Analogiška byla buvo Didžiojoje Britanijoje. Buvo aiškiai pasakyta, kad tai pažeidžia darbuotojų interesus ir tokių dalykų negali būti, o atostogos turi būti apmokamos“, – poziciją pateikia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Ji taip pat mano, kad yra manipuliuojama, kai sakoma, kad darbdavys nenori mokėti didesnės premijos, nes mano, kad darbuotojas dėl to per ateinančius 3 mėnesius pasiims atostogas.

„Tai eilinis darbdavių manipuliavimas ir noras pasitaupyti darbuotojų sąskaita. Jeigu kalbama apie viešąjį sektorių, tai niekas bet kada atostogų neišeina. Sausio mėnesį yra sudaromi atostogų grafikai ir jų yra griežtai laikomasi. Pasipinigavimo atvejų čia sumažėja“, – savo poziciją pateikia I. Ruginienė.

LRT.lt

Reklama: atostogoskaime.lt