Netikėtai rastą Žygimanto Augusto laišką žmonai nuo kitos savaitės bus galima pamatyti Valdovų rūmų muziejuje

Valdovų rūmų muziejaus rinkiniai pasipildė nauju eksponatu – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) laišku žmonai Kotrynai Habsburgaitei (1533–1572), rašytu 1566 m. balandžio 21 d. Liubline.

Jo atsiradimo istorija apgaubta mįslėmis. XVI a. valdovo, paskutiniojo Jogailaičio Lenkijos ir Lietuvos sostuose laišką vienas Austrijos Graco miesto antikvarų rado dėžėje kartu su istoriniais karybos daiktais. Antikvariato darbuotojai nusprendė, kad šis dokumentas galėtų būti įdomus Lietuvos ar Lenkijos kolekcininkams, bibliotekoms bei muziejams, ir paskelbė parduodą netikėtai atrastą Žygimanto Augusto laišką aukcione. Valdovų rūmų muziejus įsigijo šį laišką, nes muziejuje kaupiamas rūmų šeimininkų autografų rinkinys, be to, Žygimantas Augustas daug laiko praleido Vilniuje ir mėgo šį miestą. Jam valdant Vilnius buvo tapęs faktine ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos sostine, šio valdovo rūpesčiu buvo baigti renesanso stiliumi rekonstruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, juose sukauptos Europą stulbinusios brangenybių, meno, ginklų šarvų, retenybių kolekcijos, turtinga biblioteka.

Valdovų rūmų muziejaus specialistai svarsto, kad XVI a. antroje pusėje rašytas laiškas kelis šimtus metų galėjo būti saugomas Austrijoje, nes Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas jį siuntė žmonai Kotrynai Habsburgaitei, kuri tuo metu keliavo iš Lenkijos į Austriją. Iš teksto matyti, kad Lenkijos ir Lietuvos valdovė kelionės metu su Žygimantu Augustu nuolat keitėsi laiškais.

Valdovų rūmų muziejaus įsigytame laiške Žygimantas Augustas rašo, kad jį pasiekė žmonos Kotrynos laiškas, kuriame ji išreiškė viltį, kad Žygimantas Augustas yra sveikas ir sėkmingai grįžo į Lenkiją. Valdovas dėkoja už gerus palinkėjimus ir taip pat linki žmonai daugybės malonių įspūdžių. Valdovas prašo, kad Kotryna ir toliau praneštų laiškais ar kitais būdais, taip pat per Pėčo (laiške minimas sen. miesto pavadinimas – Quinqueecclesia) vyskupą, ar sėkmingai klostosi jos kelionė. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis rašo neprieštaraująs, kad žmonos dvaro matrona būtų išsiųsta (taip žmonai leidžiama atsisakyti vienos iš dvaro damų). Tačiau, pasak valdovo, į jos vietą turi būti surasta kita matrona. Žygimantas Augustas laiške užsimena, kad dar vieno prašymo sprendimą atidedąs vėlesniam laikui. Taip pat pažada parašyti, kai pagerės jo sveikata.

Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė sako, kad tai itin vertingas ir retas eksponatas, nes tokių laiškų iš XVI a. su valdovo autografu Lietuvoje esama labai nedaug. Vertingas ir laiško turinys, iš kurio daugiau sužinoma apie Žygimanto Augusto ir jo žmonos Kotrynos Habsburgaitės tarpusavio santykius: matyti, kad, nepaisant to, jog sutuoktinių santykiai buvo sudėtingi ir stokojo tarpusavio šilumos, bendrauta mandagiai ir draugiškai. Toks bendravimas išliko netgi faktiškai išsiskyrus.

Trečioji ir paskutinioji Žygimanto Augusto žmona Kotryna Habsburgaitė už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio ištekėjo 1553 m. birželį, praėjus dvejiems metams po Barboros Radvilaitės mirties. Kotryna, kaip ir jos jaunesnioji sesuo – pirmoji Žygimanto Augusto žmona Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545), buvo Šventosios Romos imperatoriaus, Vengrijos ir Čekijos karaliaus, Austrijos arkikunigaikščio (erchercogo) Ferdinando I ir Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Onos Jogailaitės (1523–1596) dukterys. Taigi Žygimantas Augustas buvo vedęs savo artimas giminaites – pusseserės dukteris, kurioms kartu buvo ir sutuoktinis, ir antros eilės dėdė.

Kaip ir sesuo Elžbieta, gyvenusi, 1545 m. mirusi ir palaidota Vilniuje, Kotryna Habsburgaitė Lietuvos sostinėje praleido nemažai laiko. Pirmą kartą Vilnių ji pamatė 1554 m. gegužę. Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad vietiniai ją sutiko labai šiltai, dvare visą vasarą vyko puotos ir vaišės. Su nedidelių išvykų pertraukomis Vilniuje valdovė gyveno net devynerius metus. Jai viešint Lietuvos sostinėje buvo pasklidusios džiaugsmingos kalbos apie Lenkijos ir Lietuvos valdovo sutuoktinės nėštumą, tačiau dėl nežinomų priežasčių vaikelio pora taip ir nesulaukė. Ši neišpildyta viltis pakenkė tiek Kotrynos įvaizdžiui, tiek sutuoktinių tarpusavio santykiams.

1562 m. Kotryna Habsburgaitė Vilniuje šventė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės vestuves su Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza, vėlesniu Švedijos karaliumi. Tuoktuvės įvyko spalio 4-ąją, Šv. Pranciškaus dieną.

Vestuvės buvo labai iškilmingos, vyko žaidynės, turnyrai, grojo muzika, su mažomis pertraukomis puota truko visą savaitę. Žygimantas Augustas ir Kotryna Habsburgaitė dar pusę mylios už Vilniaus lydėjo jaunavedžius.

Kai Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Augustas išvykdavo į Varšuvą, Kotryna Habsburgaitė ne kartą gyveno Vilniuje viena, sakydama, kad čia jai būti maloniau, o santykiai su vietos diduomene – šiltesni. Nuo 1556 m. kompaniją Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje jai palaikė Žygimanto Augusto seserys Ona ir Kotryna Jogailaitės. Šias tris moteris siejo draugiški santykiai. 1566 m. dėl nesėkmingai susiklosčiusių vedybinių santykių Žygimanto Augusto žmona išvyko iš šalies ir apsigyveno Lince, Austrijoje. 1572 m. vasarį ten mirė. Tų pačių metų liepą Knišine užgeso ir jos sutuoktinio, paskutiniojo Jogailaičio Žygimanto Augusto gyvybė.

Netikėtai surastą 1566 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laišką su autentišku valdovo autografu jau nuo kitos savaitės antradienio, lapkričio 15 d., bus galima išvysti Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje – Barokinėje valdovo bibliotekoje. Kaip žinoma, Žygimantas Augustas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje buvo sukaupęs vieną didžiausių ir turtingiausių to meto Europoje bibliotekų, kurioje būta per 4 tūkst. knygų. Valdovo laiškas, kaip naujai įsigyta unikali lituanistinė vertybė, bus rodomas kelis mėnesius, o vėliau perduotas į restauratorių rankas, kad būtų išsaugotas ilgiems šimtmečiams.

ELTA