Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
R. Pasiliausko nuotr., "Suvalkietis"
Loreta TumelienėŠaltinis: Etaplius.lt
Kalvarijos savivaldybės gyventojas, nubaustas už greičio viršijimą, sumokėjo baudą. Tačiau vyras net nenujautė, kad ta bauda jam dešimteriopai atsirūgs. Po trijų mėnesių kalvarijietis iš antstolių kontoros gavo raštą, kad areštuota jo sąskaita, už nesumėtą baudą ir išieškojimo išlaidas atskaityta beveik 100 eurų. Vyras, pradėjęs ieškoti teisybės, išgirdo, kad pinigų niekas jam negrąžins.
Nubaudė už greičio viršijimą
Į „Suvalkiečio“ redakciją kreipėsi 36 metų Kalvarijos savivaldybės Liubavo kaimo gyventojas Kęstutis Plečkaitis.
Rugpjūčio 21-ąją Kęstutį Kalvarijoje, Dariaus ir Girėno gatvėje, Kelių policijos pareigūnai už tai, kad jis 14 kilometrų viršijo leistiną greitį, nubaudė 21 euro bauda. Vyras rugpjūčio 26 dieną per internetinę bankininkystę sumokėjo į Mokesčių inspekcijos sąskaitą nurodytą baudą ir buvo ramus, kad reikalai sutvarkyti. Lapkričio 11-ąją lyg griaustinis iš giedro dangaus į namus atkeliavo raštas iš antstolės Astos Lukšienės kontoros dėl skolos vykdymo išlaidų išieškojimo. Iš jo sąskaitos už nesumokėtą baudą policijai buvo nurašyta 96 eurai 67 ct. Iš šios sumos 21 euras – bauda, o likusieji 75 – antstoliams už darbą.
Baudos inspekcija nepamatė
Kęstutis nuvažiavo į Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Marijampolės poskyrį aiškintis. Jo teigimu, VMI darbuotoja rado, kad bauda buvo sumokėta, tik neužskaityta ir neperduota informacija apie tai. Spalio 3 dieną, pasibaigus 40 dienų terminui, skirtam baudos sumokėjimui, Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į antstolių kontorą, kad ši išieškotų baudą.
K. Plečkaičio teigimu, VMI darbuotoja paaiškino, kad jo pavedimo specialistė nerado. Darbuotoja, dar kartą peržiūrėjusi mokėjimus, baudą surado ir įskaitė. „Man pasakė, kad pats esu kaltas, kad nepasitikrinau Mano VMI sistemoje, ar bauda užskaityta, neatvykau į poskyrį pasiteirauti“, – pasakojo K. Plečkaitis. Jis nesutinka su mokesčių inspekcijos argumentais. „Mano pareiga – sumokėti baudą, jų – pervesti“, – sako vyras.
Grąžins tik baudos įmoką
K. Plečkaitis kreipėsi į Astos Lukšienės antstolių kontorą dėl pinigų grąžinimo. Darbuotojai jam paaiškino, kad 21 euras jam bus grąžintas, o išieškojimo išlaidos – 75 eurai – ne, nes antstoliai darbą atliko, išieškojimo išlaidų turėjo. K. Plečkaitis įsitikinęs, kad išieškojimo išlaidas antstoliams turėtų padengti Mokesčių inspekcija, nes dėl jų klaidos ir neapsižiūrėjimo, antstoliai pradėjo skolos išieškojimo vykdymą. Jis mano, kad prieš areštuojant jo sąskaitą, buvo galima įspėti apie tai, tuomet nesusipratimas nebūtų įvykęs. „Aš jų nesamdžiau išieškoti skolos. Tegul apmoka tas, kas samdė“, – sakė Kęstutis. Vyras galvoja kreiptis į teismą, kad Mokesčių inspekcija jam atlygintų padarytą žalą. Esą toks atvejis – ne vienintelis, į savotiškas mokėjimo pinkles patenka daug asmenų, mokančių baudas.
Dažnos klaidos
Antstolės Astos Lukšienės kontoros padėjėjas Andrius Lukšys „Suvalkiečio“ redakcijai paaiškino, kad mokesčių inspekcija antstolių kontorai lapkričio 8-ąją pateikė dokumentą priverstiniam vykdymui. Todėl jie tą pačią dieną pradėjo veiksmus – areštavo K. Plečkaičio sąskaitą. Buvo nurašyta 21 euras kaip skola už baudą ir 75,67 Eur – vykdymo išlaidų. Pasak A. Lukšio, lapkričio 22-ąją jie gavo pranešimą, kad bauda sumokėta, todėl kitą dieną į K. Plečkaičio sąskaitą antstoliai pervedė 21 eurą. Padėjėjo manymu, nesusipratimas įvyko todėl, kad K. Plečkaitis galėjo neteisingai atlikti pavedimą. „Mokant paskirtą baudą, paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas, o unikalaus mokėjimo kodo laukelyje ROIK. Tai išaiškinta ir pažymėta pažeidėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole. Jeigu tai nebuvo padaryta, mokesčių inspekcijos darbuotojai nemato įmokos. Kita dažna klaida, anot A. Lukšio, kai kitas asmuo moka už pažeidėją ir nenurodo pažeidimą įvykdžiusio žmogaus asmens duomenų.
„Priverstinio skolos išieškojimo veiksmai buvo atlikti iki įmokos užskaitymo. Ne ten pervesta bauda prilyginama nesumokėjimui. Jokių išimčių nėra“, – sakė antstolio padėjėjas. Anot jo, išieškodami skolą iš K. Plečkaičio atliko darbą antstoliai patyrė išlaidų, kurios ir nurašytos nuo jo sąskaitos. Antstolių darbo įkainiai už vykdomojo dokumento įvykdymą nustatyti valstybės.
Bauda nebuvo įskaityta
Kęstučiui nutikusią situaciją paprašėme paaiškinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) atstovo spaudai Tado Bružo.
Valstybinė mokesčių inspekcija pažymi, kad gyventojai, mokėdami paskirtas baudas, atkreiptų dėmesį ir nurodytų teisingą Administracinės baudos, pažeidimo identifikacinį kodą (toliau – ROIK) arba, jam nesant, procesinio dokumento numerį. Tik pagal šiuos duomenis VMI gali teisingai identifikuoti sumokėtas baudas. Nenurodžius ROIK arba procesinio dokumento numerio, ar šiuos duomenis nurodžius neteisingai, priskirti sumokėtų baudų nėra galimybės. ROIK kodą galima rasti baudą skyrusios institucijos išrašytame protokole. Jei baudą skyrusios institucijos išduotame dokumente nėra ROIK, galima nurodyti procesinio dokumento numerį.
Patikrinus pateiktą informaciją nustatyta, kad gyventojo sumokėta bauda nebuvo įskaityta, nes 2017-08-26 atliekant mokėjimą buvo nurodytas neteisingas ROIK, pagal kurį mokėjimas yra identifikuojamas ir priskiriamas.
2017-11-21 mokėtojui atvykus į aptarnavimo padalinį neteisingu ROIK sumokėta įmoka buvo priskirta apskaitomai baudai, todėl 2017-11-22 VMI pateikė antstoliui išieškojimą anuliuojantį sprendimą.
VMI nagrinėja kiekvieną atvejį, kai gyventojas kreipiasi dėl pradėto išieškojimo. Nustačius, kad mokėtojas sumoka baudą nesivadovaudamas tvarka, pripažįstama, kad VMI baudos išieškojimą inicijavo pagrįstai. Tokiu atveju antstolio vykdymo išlaidas turi padengti pats gyventojas. Tik nustačius, kad VMI inicijavo išieškojimą nepagrįstai (pvz., dėl ne laiku gautos informacijos iš baudą skyrusios institucijos, dėl duomenų apdorojimo klaidos). Šiuo atveju suklydo baudą neteisingu ROIK sumokėjęs gyventojas, dėl to išlaidas, susijusias su antstolio išieškojimo vykdymu, turi padengti pats mokėtojas.
Dažniausios klaidos
VMI elektroniniu būdu per sistemą Mano VMI (https://www.vmi.lt/manovmi/) gyventojams siunčia pranešimus apie paskirtą baudą, priminimus apie artėjantį ir praėjusį apmokėjimo terminą, visos baudos sumos padengimą. Gyventojai taip pat yra informuojami apie pradėtą administracinio nusižengimo baudos išieškojimą.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos mokant baudas už administracinius nusižengimus – nenurodomas ROIK arba jis nurodomas neteisingai, sumokama neteisingu įmokos kodu. Dėl šių priežasčių gyventojams, padariusiems pažeidimus, rekomenduojame administracinės teisės pažeidimų baudas apmokėti elektroniniu būdu, prisijungus prie sistemos Mano VMI.
Detali informacija apie baudų už administracinius pažeidimus sumokėjimą pateikta VMI inspekcijos interneto svetainės dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje (http://www.vmi.lt/cms/apie-e.-baudas).
Susigrąžinti pinigus mažai galimybių
Situaciją paprašėme pakomentuoti advokatų kontoros „Erikas Rugienius ir partneriai“ advokato padėjėją Virginijų Ražuką. Pasak jo, šioje situacijoje Kalvarijos savivaldybės gyventojui prisiteisti atlyginti patirtas išlaidas iš Mokesčių inspekcijos nėra galimybių, nes klaidą jis padarė pats. „Tai tas pats, kai pervestum pinigus į kito žmogaus sąskaitą“, – sakė teisininkas.
Anot jo, Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
Išplėstinės kolegijos nuomone, nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui.