Net Ko­lum­bas už­suktų į IKI svogūnų pirk­ti

„Net Ko­lum­bas, plauk­davęs ieš­ko­ti naujų že­mynų, į lai­vo triumą pri­si­krau­da­vo daug svogūnų. Tam, kad vy­rai var­gi­nan­čio­je ke­lionė­je liktų stiprūs ir svei­ki, iš­sau­gotų dan­tis, ne­si­rgtų skor­bu­tu“, – šyp­so­si Šiau­lių r. ūki­nin­kas Li­nas Ša­tei­ka. Pre­ky­bos tink­lui IKI tei­kian­tis morkų ir svogūnų der­lių ūki­nin­kas tik­ras – jo šei­mos ūkio pro­duk­ci­ja idea­liai tin­ka tiems, ku­rie ati­džiai ren­ka­si dar­žo­ves, lai­ko­si svei­kos mi­ty­bos prin­cipų, rūpi­na­si sa­vo šei­mos svei­ka­ta, ver­ti­na ko­ky­bišką ir švie­žią maistą.

Ūkis vis plečiasi ir tobulėja

Netoli Kryžių kalno, Meškuičių seniūnijoje, įsikūrusio vieno garsiausių šalyje daržovių augintojo L. Šateikos ūkio statiniuose ir laukuose – pats darbymetis. Apie 70 darbininkų su šiuolaikine technika pluša sandėliuose, veža išrautas morkas ir svogūnus iš laukų, morkas plauna ir sandėliuoja moderniose saugyklose, jas fasuoja, o svogūnus rūšiuoja, valo, vėdina ir švarutėlaičius supakuoja.

Ūkininkas neslepia: jis ir jo gausi šeima – žmona ir penki sūnūs – morkas ir svogūnus labai mėgsta. O tiems, kurie šių vitaminais ir mineralais mūsų organizmus praturtinančių daržovių vengia, galima pagrūmoti pirštu. Juk svogūnai – vitaminų C, K ir B1 šaltinis. Taip pat juose gausu sieros junginių, o siera suriša toksinus, mažina kraujo krešėjimą, antioksidantų ir uždegimą slopinančių medžiagų. Svogūnuose esančios medžiagos padeda mažinti kraujospūdį ir palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, naikina grybelį ir bakterijas.

Morkos – grožio ir jaunystės saugotojos. Morkoje yra vitamino C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio ir daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A. Šis vitaminas yra būtinas geram regėjimui palaikyti.

L. Šateika vedasi milžiniškų sandėlių link ir sako prieš dvidešimt metų jų dar neturėjęs. Nors jau tada jis buvo vienas labiausiai vertinamų ir giriamų šalies ūkininkų. Prekybos tinklas mielai imdavo produkciją, nes maisto ekspertai, atliekantys testavimus ir laboratorinius tyrimus dėl pesticidų, garantavo – daržovės kokybiškos, švarios ir itin naudingos sveikatai.

Dėl kokybiškos produkcijos L. Šateikos ūkį lankė ir gyrė ne tik rajono, apskrities, bet ir visos šalies vadovai. Ūkis išsiplėtė tiek, kad nuo 25 hektarų išaugo iki 300, o sandėliai ir milžiniški šaldytuvai, kurie jau yra naudojami bei dar statomi nauji, kiekvienas užima kelių tūkstančių kvadratinių metrų plotą.

„Į vieną sandėlių telpa 4 tūkst. tonų svogūnų“, – šypsosi ūkininkas, komentuodamas, kad ypač kruopščiai atrenkami tie svogūnai, kurie keliauja į prekybos tinklų parduotuves. Kiekvienas svogūnas apžiūrimas, konteineriai nuolat vežami vėdinti. O tai, kad svogūnai tikrai yra saugomi tinkamomis sąlygomis, įrodo jie patys. L. Šateikos kontoroje yra didelis gražuolis, kuris puikiai išsilaikęs dar nuo praėjusio sezono derliaus.

Oranžinių gražuolių kilmė – olandiška

Šiemet svogūnų derlius gausus, lietuviški orai nepagailėjo ir lietaus, ir saulės. L. Šateika sako svogūnų ir morkų derlių eksportuojantis ir į Latviją, Estiją. „Tikrai nežinau, kiek tonų svogūnų užauginome daugiau nei per 20 metų. Būtų visai įdomu suskaičiuoti“, – juokiasi jis.

L. Šateika nusiveda ir į morkų lauką, išrauna kelias oranžines gražuoles, kurios visos – lygia oda ir kone vienodo ilgio. Ūkininkas sako jų sėklas perkantis Olandijoje. Ten išvystyta tokia sėklų ruošimo pramonė, kad nieko neprikiši.

„Ūkininkavimo pradžioje reikėjo ieškoti geriausios veislės, suradome tokią, kuri geriausiai tinkama Lietuvos sąlygoms. Morkų sėklų į vieną hektarą reikia pasėti vieną milijoną du šimtus tūkstančių“, – šypsosi vyras, pridurdamas, kad ir svogūnai užauga iš sėklų, o ankstyvam derliui kasmet atsivežami du vilkikai sėjinukų.

Atrodo viskas taip paprasta – sėklos puikios, žemės derlingos, žmonės dirba, derlius mielai perkamas. Ar yra dėl ko skauda galvą ūkininkui?

L. Šateika sako, kad tikrai yra. Lietuvoje tenka sumokėti 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestį, kai visoje Europos Sąjungoje tokių valstybių yra vos 3 ar 4. Kitose ES šalyse PVM mokesčio nėra iš viso, tad mūsų ūkininkams tenka konkuruoti nelygiomis sąlygomis.

L. Šateika sako, kad jei jį, pradedantį ūkininką, nepriklausomybės pradžioje būtų kas nors paprotinęs pirkti žemę aplink ūkį, būtų mažiau finansinių rūpesčių turėjęs. Pats visko išmoko, žemę teko pirkti brangiai, o pasikeitusios ūkininkavimo sąlygos vis atskraidindavo liūdnų minčių.

Dirbant daug ir sunkiai, pamažu problemos sprendėsi, buvo statomi sandėliai, o 2016 m. įsigytas daniškas savaeigis morkų nuėmimo kombainas nustebino našumu – atsipirko per vienus metus.

Oranžinių gražuolių kilmė – olandiška

Šiemet svogūnų derlius gausus, lietuviški orai nepagailėjo ir lietaus, ir saulės. L. Šateika sako svogūnų ir morkų derlių eksportuojantis ir į Latviją, Estiją. „Tikrai nežinau, kiek tonų svogūnų užauginome daugiau nei per 20 metų. Būtų visai įdomu suskaičiuoti“, – juokiasi jis.

L. Šateika nusiveda ir į morkų lauką, išrauna kelias oranžines gražuoles, kurios visos – lygia oda ir kone vienodo ilgio. Ūkininkas sako jų sėklas perkantis Olandijoje. Ten išvystyta tokia sėklų ruošimo pramonė, kad nieko neprikiši.

„Ūkininkavimo pradžioje reikėjo ieškoti geriausios veislės, suradome tokią, kuri geriausiai tinkama Lietuvos sąlygoms. Morkų sėklų į vieną hektarą reikia pasėti vieną milijoną du šimtus tūkstančių“, – šypsosi vyras, pridurdamas, kad ir svogūnai užauga iš sėklų, o ankstyvam derliui kasmet atsivežami du vilkikai sėjinukų.

Atrodo viskas taip paprasta – sėklos puikios, žemės derlingos, žmonės dirba, derlius mielai perkamas. Ar yra dėl ko skauda galvą ūkininkui?

L. Šateika sako, kad tikrai yra. Lietuvoje tenka sumokėti 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestį, kai visoje Europos Sąjungoje tokių valstybių yra vos 3 ar 4. Kitose ES šalyse PVM mokesčio nėra iš viso, tad mūsų ūkininkams tenka konkuruoti nelygiomis sąlygomis.

L. Šateika sako, kad jei jį, pradedantį ūkininką, nepriklausomybės pradžioje būtų kas nors paprotinęs pirkti žemę aplink ūkį, būtų mažiau finansinių rūpesčių turėjęs. Pats visko išmoko, žemę teko pirkti brangiai, o pasikeitusios ūkininkavimo sąlygos vis atskraidindavo liūdnų minčių.

Dirbant daug ir sunkiai, pamažu problemos sprendėsi, buvo statomi sandėliai, o 2016 m. įsigytas daniškas savaeigis morkų nuėmimo kombainas nustebino našumu – atsipirko per vienus metus.

Diplomuoti žemės ūkio specialistai

L. Šateika ūkyje pradžioje augino įvairias daržoves, tačiau dabar apsistota tik ties svogūnais ir morkomis. Dėl to, kad jie puikiai tarpusavyje dera, jiems tinka sėjomaina. Be to, puikiai susiderina sėjimo ir derliaus nuėmimo laikas, procesas vyksta be sustojimų, nuosekliai, tad darbininkai ir technika nelieka be darbo.

Tiesa, Linas ūkiu rūpinasi su žmona Daiva. Sutuoktiniai yra diplomuoti žemės ūkio specialistai, o Daiva netgi turi mokslų daktarės laipsnį. Tačiau Šateikoms linksmiausia, kad ūkyje liko sūnus Julius, diplomuotas agronomas, kuris ateityje perims tėvų darbą.

Diplomuoti žemės ūkio specialistai

L. Šateika ūkyje pradžioje augino įvairias daržoves, tačiau dabar apsistota tik ties svogūnais ir morkomis. Dėl to, kad jie puikiai tarpusavyje dera, jiems tinka sėjomaina. Be to, puikiai susiderina sėjimo ir derliaus nuėmimo laikas, procesas vyksta be sustojimų, nuosekliai, tad darbininkai ir technika nelieka be darbo.

Tiesa, Linas ūkiu rūpinasi su žmona Daiva. Sutuoktiniai yra diplomuoti žemės ūkio specialistai, o Daiva netgi turi mokslų daktarės laipsnį. Tačiau Šateikoms linksmiausia, kad ūkyje liko sūnus Julius, diplomuotas agronomas, kuris ateityje perims tėvų darbą.

IKI ŪKIO žinovai garantuoja kokybę

„Su ūkininku Linu Šateika prekybos tinklas draugauja apie 20 metų, nes įsitikino – šiame ūkyje daržovės auginamos atsakingai, yra švarios ir sveikos“, – džiaugiasi IKI komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Pasak IKI atstovės, visos IKI ŪKIO daržovės ir visi vaisiai yra švarūs ir nekenkiantys sveikatai. Tai garantuoja IKI maisto ekspertai, kurie atidžiai tikrina šią produkciją, atlieka papildomus testavimus ir laboratorinius tyrimus dėl pesticidų ir gali užtikrinti, kad šie produktai nepažeidžia teisės aktuose nustatytų normų.

„Mums labai labai svarbu ir lietuviškumas. Stengiamės kiek įmanoma daugiau pirkti produkcijos iš vietos gamintojų – tiek daržoves (bulvės, pomidorai, morkos, obuoliai, svogūnai), tiek mėsos produktus. Prekybos tinklo parduotuvėse visa šviežia sveriama kiauliena, jautiena, veršiena, vištiena yra lietuviška“, – komentuoja pašnekovė.

Ar Lietuvos gamintojus prekybos tinklas labiau palaiko iš idėjos remti savo šalies ūkininkus, ar vis tik buvo įvertinta vietos gamintojų produkcijos kokybė?

Pasak V. Budrienės, yra aiškiai suvokiama, kad tinklas yra ekosistemos dalis. Be to, vartotojai labai vertina lietuvišką produkciją, jiems svarbu pirkti Lietuvos ūkininkų gaminius, jie ją renkasi mieliau.

„Ir trečia, pirkdamas vietoje pagamintą produkciją, remi visą valstybę, verslą, jo vystymąsi. Esame Lietuvoje veikiantis tinklas, todėl perkame iš tų, kuriuos geriausiai pažįstame“, – sako IKI atstovė.

Reklama