Net ir vienas įgėlimas gali baigtis mirtimi

Šiltuoju metų laiku vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, kur dažnai susiduriame su bitėmis, širšėmis, vapsvomis ar kamanėmis. Gydytoja alergologė Regina Mačiulienė sako, jog labiausiai reikėtų saugotis bičių, nes jų geluonyje esantys nuodai turi stipriausią poveikį.

Kaktomuša su bite graso mirtimi

Anot gydytojos R. Mačiulienės, alergija bičių nuodams gali būti ne tik žmonėms, sergantiems įvairiomis alerginėmis ligomis, bet ir tiems, kuriems anksčiau nepasireiškė jokių simptomų. Apskaičiuota, jog žmogui mirtinas kiekis – apie 0,2 gramo bičių nuodų. Tiek jų suleistų sugėlusios maždaug 500 bičių. Tačiau mirti, anot gydytojos alergologės R. Mačiulienės, galima ir nuo vienintelio bitės įgėlimo, ypač jeigu žmogus patiria sunkią alerginę reakciją: įgėlus patinimas būna intensyvesnis, atsiranda į sudilginimą panašių bėrimų, apima nerimas, baimė, gali ūžti ausyse, pykinti.

„Kiekvieną įgėlimą reikia vertinti atsakingai, nes organizmas gali įsijautrinti, o sunki reakcija gali prasidėti ir po pirmo gyvenime įgėlimo“, – perspėja gydytoja.

Tokie pavojai užklupti gali visur: sode, miške, pievoje ir netgi būnant kambaryje.

Alerginės reakcijos gali būti ankstyvos ir vėlyvos. Daugiausiai, t. y. 95–98 proc.,
būna ankstyvos alerginės reakcijos – tuoj po įgėlimo ar per valandą po jo. Pavojingiausios įgėlimo vietos – galva, burnos ertmė, kraujagyslės bei kaklas, ypač jo šoninės ir priekinė dalys, taip pat viršutinė akies voko sritis.

Vėlyvos reakcijos į bičių įgėlimus atsiranda po 6–12 valandų. Pasireiškus alerginei reakcijai, reikia mažinti skausmą ir patinimą bei pasirūpinti, kad nukentėjęs žmogus patektų į gydymo įstaigą, nes neretai alerginės reakcijos progresuoja iki anafilaksinio šoko.

Anafilaksinis šokas, būsena, kai sutrinka visos organizmo funkcijos, dažniausiai prasideda netikėtai, po kelių minučių nuo bitės įgėlimo. Kuo anksčiau atsiranda pirmieji simptomai, tuo audringesnė ir grėsmingesnė būna reakcija. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusysis miršta. Anafilaksinio šoko ištiktą žmogų gali išgelbėti tik adrenalino injekcija.

Anot gydytojos, dažniausiai anafilaksinė reakcija įvyksta jauniems žmonėms, taip pat du kartus dažniau vyrams nei moterims. Sunki anafilaksinė reakcija ir šokas gali vystytis bet kuriame amžiuje.

Geluonį reikia tiesiog nubraukti

Įsmeigusi geluonį į odą, dėl jame esančių dantelių bitė geluonies nebegali ištraukti, bandydama nuskristi nuo jo atsiplėšia ir mirtinai susižaloja. Tuo tarpu vapsvos, kamanės ir širšės geluonies nepalieka, tad gali gelti daug kartų. Šių vabzdžių nereikia traiškyti, nes sprogusios nuodų pūslelės kvapas gali privilioti dar daugiau kitų, kurie jį supras kaip pavojaus signalą.

Beje, gelia tik vabzdžių patelės. Gėlimo aparatas yra papilvėje ir susideda iš maišelio su nuodais bei geluonies.

Alergologė primena, jog svarbu skubiai pašalinti geluonį jo nespaudžiant pirštais, nes suspaudus į įgelto žmogaus organizmą gali patekti dar daugiau nuodų. Rekomenduojama geluonį ne traukti, o tiesiog nubraukti palei odą peiliu ar kokiu kitu daiktu. Įgėlimo vietą būtina dezinfekuoti. Numaukite nuo įgeltos galūnės žiedus, laikrodžius, apyrankes, nusekite papuošalus. Skausmą ir tinimą sumažinkite uždėję ant įkandimo vietos šaltą kompresą, kurį rekomenduojama laikyti mažiausiai 10–15 minučių.

Neretai žmonių naudojamos tokios „naminės“ priemonės, kaip sodos, acto, citrinos sulčių, sutrinto pelyno, gysločio ar svogūno košelės kompresai, gali kiek palengvinti minėtus negalavimus, tačiau jokiu būdu neapsaugos nuo anafilaksinio šoko.

Gydytoja primena, kad žmonės, žinantys, jog yra alergiški bičių, vapsvų, širšių įkandžiams, turėtų nešiotis su savimi švirkštą su adrenalinu arba adrenalino automatinį švirkštą, kuris itin patogus naudoti tiek vaikams, tiek suaugusiems, tačiau nėra kompensuojamas.

Padėkite nukentėjusiajam susišvirkšti vaistus į šlaunies ar peties raumenis. Jei patinimas plinta arba sunkėja simptomai, kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys skubiai vežkite į artimiausią ligoninę.

Saugokite save:

- Atvirose vietose atsargiai valgykite ledus vaisius, gerkite kvapius ir saldžius gėrimus.

- Nepalikite pavėsinėje, verandoje ar ant palangės perpjauto arbūzo, prakąsto obuolio ar kriaušės, neuždengto indelio su medumi – tai vabzdžiams geriausias masalas.

- Nepalikite atvirų butelių, popierinių pakelių su gėrimais, kad į juos nepakliūtų bitės, vapsvos ar kiti geliantys vabzdžiai.

- Ruošdamiesi į gamtą nenaudokite jokių kvepalų, dezodorantų.

- Venkite rengtis itin spalvotais gėlėtais drabužiais, nes jie vabzdžiams asocijuojasi su gėlėmis.

- Važiuojant automobiliu uždarykite langus, nes oro srovės įtraukta bitė pradeda blaškytis. Jeigu bitė ar širšė įskrido į mašiną, sustabdykite transporto priemonę saugioje vietoje ir atverkite visus langus, kad vabzdys galėtų išskristi.

- Nebūkite arti avilio. Nedalyvaukite kopinėjant medų. Venkite atsistoti ant bičių išskridimo ir grįžimo į avilį tako.

- Jeigu aplink jus pradėjo skraidyti bitė, lėtai, be panikos, nedarydami staigių judesių, nemosikuodami rankomis atsitraukite. Blaškydamiesi ar mojuodami vabzdį tik dar labiau suerzinsite.

- Basi atsargiai vaikščiokite po žydinčią pievą, atidžiai apžiūrėkite skinamas gėles.

- Pirkdami vabzdžius atbaidančias priemones, atkreipkite dėmesį, ar jos efektyvios prieš plėviasparnius, nes dauguma buityje naudojamų repelentų jų neveikia.