Nesutinka, kad Uosto direkcija taptų akcine bendrove

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

112923

Šiemet sausio 6 d. penkios jūrinės organizacijos kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir Antikorupcinę komisiją. Jos pasisako prieš tai, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai būtų suteiktas akcinės bendrovės statusas. Kreipimosi kopija išsiųsta Vyriausybei.

ke32-1.jpg

Kiek anksčiau šios organizacijos kreipėsi tuo pačiu klausimu į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, tačiau jie šiam klausimui neskyrė pakankamai dėmesio.

Vienos iš tų penkių jūrinės bendruomenės organizacijų Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pasakojo, kad pernai gruodžio 16 d. jūrinės bendruomenės atstovai Susisiekimo ministerijoje susitiko su viceministru Gyčiu Mažeika ir atsakingais darbuotojais. Paprašyta, kad visa Uosto direkcijos pertvarkymo į AB medžiaga būtų atsiųsta susipažinti. Sutarta, kad kai su ja susipažins jūrinės organizacijos, tada dar kartą bus susitikta ministerijoje ir priimti tolesni sprendimai. Kadangi įstatymo pataisa, leidžianti Uosto direkcijai tapti AB, jau įregistruota Seime, paprašyta ministerijos informuoti, jeigu ji būtų pradėta svarstyti.

Pasak P. Bekėžos, ministerija eilinį kartą ignoravo jūrinė bendruomenės nuomonę. Nebuvo jokio susitikimo ministerijoje po to, kai bendruomenė susipažino su dokumentais, kaip buvo žadėta.Ministerija nusprendė, kad jūrinės bendruomenė savo nuomonę dėl teisės aktų keitimo galės išsakyti tada, kai jie bus svarstomi.

Ko baiminasi bendruomenė?

Jūrinė bendruomenė sunerimusi, kad darant tokius pakeitimus iškyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes gali įvykti įvairių korupcinių dalykų. „Norima paversti keturias VĮ į AB: be Uosto direkcijos, ir Lietuvos oro uostus, ir „Oro navigaciją„, ir Vidaus vandens kelių direkciją. Vadinasi, tai palies tarptautinių oro uostų infrastruktūrą, skrydžių valdymo sistemos įrenginius, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius. Visos jos yra strateginės Lietuvos įmonės.

Iš aiškinamojo rašto, kuris mums pateiktas, nematyti, kad būtų buvę atlikti kokie nors ekonominiai tyrimai, pateiktos tik abstrakčios bendrosios frazės, ir tiek. Pavyzdžiui, to reikia, kad būtų įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos, kad įmonės būtų valdomos efektyviau, kad būtų sudarytos sąlygos diegti geriausią korporatyvinio valdymo praktiką, kad būtų užtikrinamas įmonių veiklos nuoseklumas ir stabilumas ir t. t. Bet tos įmonės yra gerai ir pelningai dirbančios, netgi palyginus su kitomis privačiomis įmonėmis, tai ką jau ten reikia beefektyvinti.

Beje, aiškinamajame rašte yra pabrėžta, kad galimybės steigti dukterines bendroves skatins įmones investuoti į inovacijas, naujas paslaugas ir išnaudoti bendradarbiavimo galimybes, dukterinės įmonės leis efektyviau valdyti verslo riziką. Vadinasi, Uosto direkciją bus galima skaidyti į dukterines įmones, t. y. į įvairias UAB“, - kalbėjo P. Bekėža.

Latviai iš naujo nacionalizavo uostus

Anot P. Bekėžos, Lietuvoje jau toks reiškinys buvo. Taip buvo pasielgta su Lietuvos valstybine žvejybos laivyno įmone „Jūra“. Ji tapo AB, buvo prikurta UAB, kurios gaudavo visas pajamas, o visos skolos tekdavo motininei AB. Ji buvo privesta iki bankroto. Tai nutiko ir AB „Lietuvos jūrų laivininkystei“, kuri iš pradžių buvo valstybės įmonė.

„Kas galėtų paneigti, kad šiuo atveju nenorima pasinaudoti ankstesniais metodais, nuvaryti minėtas įmones iki bankroto ir išdraskyti, nors ir numatoma, kad visos akcijos 100 procentų priklausys valstybei? Kas uždraus vėliau padaryti pataisas, kad, pavyzdžiui, geram investuotojui būtų suteikta dalis akcijų? Latvijoje dalis uostų buvo municipaliniai, paskui dalis akcijų perduota investuotojams ir kitiems. Dabar prieita iki to, kad pernai valstybė vėl nacionalizavo šitus uostus. Labai daug tokių pavyzdžių, kai nueinama tokiu keliu, todėl mums kelia baimę, kad bus išparceliuotas Lietuvos turtas“ - kalbėjo P. Bekėža.

Jo teigimu, tokios įstatymų pataisos Seime buvo įregistruotos 2018 metų lapkritį, kai Susisiekimo ministerijai dar vadovavo Rokas Masiulis, o jūriniams reikalams - viceministras Paulius Martinkus. „Tai buvo daroma už mūsų nugaros, jūrinė bendruomenė apie tai nežinojo. Toks buvo jų darbo stilius - su niekuo nesišnekėti, nes jie už visus protingesni. Dabar pasikeitė ir ministrai, ir viceministrai. Ar jie nepasižiūri, kokios yra numatomos įstatymų pataisos, nepamąsto, ar jų iš tikrųjų reikia? Pasirodo, užvesta mašina toliau važiuoja ir gali atsirasti Lietuvos valstybei nepriimtinų dalykų„, - savo abejones išsakė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt