Neringoje žaliuos Šimtmečio giraitė

Neringa

Unsplash.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Neringos savivaldybės inf.

262913

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį neringiškiai, kurorto svečiai ir Neringos puoselėtojai paminėjo prisijungdami prie Kuršių nerijos apželdinimo darbų. Savaitgalį Neringoje pasodinta Šimtmečio giraitė. Daugiau nei šimtas šventinio miškasodžio talkininkų pasodino 2023 paprastąsias pušaites ir vardinį Klaipėdos krašto ąžuoliuką.

„Ilgus metus Klaipėdos krašto prijungimas Neringoje daugiau būdavo paraštėse ir visi įvykiai, paminėjimai būdavo daugiau koncentruojami Klaipėdos mieste. Ir bekalbant su žurnalistu, kraštotyrininku Denisu Nikitenka, kilo mintis, kad reikia čia palikti ženklą. Pirminė mintis buvo sodinti ąžuoliuką Juodkrantės krantinėje, tačiau reiškiame didžiulę padėką Kretingos urėdijai, kuri pasiūlė pasodinti giraitę. Be Klaipėdos krašto Lietuva tarsi būtų be vieno plaučio – šiandien turime Lietuvą su Klaipėdos kraštu ir perlu – Kuršių nerija“, – šventinio miškasodžio metu kalbėjo Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.

Kaip renginio metu pastebėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser, miško sodinimas – sakralinis veiksmas, o mišku šie sodinukai virs tik po šimto metų.

Miškininkų šeimoje augusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė atkreipė dėmesį į tai, kad už tai, kaip šiandien atrodo Kuršių nerija, turime dėkoti miškininkams: „Devyniolikto amžiaus pabaigoje Kuršių nerijoje prasideda intensyvūs apželdinimo darbai, kuriems daug gyvenimo atidavė miškininkai – reikėtų pažymėti Francą Efą, kuris buvo pagrindinis miškų apželdinimo vadovas ir Kuršių nerijos miškų apželdinimui paskyrė 40 savo gyvenimo metų.

L. Dikšaitė pažymėjo, kad Šimtmečio giraitė – jau antroji miško karta ir jos vietoje prieš tai augo savo funkciją atlikusi kalninė pušis, kurią pasodino pirmieji Kuršių nerijos apželdintojai. „Šiandien sodiname visai kitomis sąlygomis, nebe į gryną smėliuką, kur reikia pasiruošti ir daug darbo įdėti tam, kad sodinti“, – susirinkusiems miškasodžio talkininkams pasakojo L. Dikšaitė.

Šventinės giraitės širdimi tapo miškasodžio metu pasodintas vardinis Klaipėdos krašto ąžuoliukas. Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis pažymėjo, kad vardinių medžių sodinimas susijęs su gilia Lietuvos istorija ir tokį medelį atrasti yra visuomet įdomu.

Apie Neringoje vykusį miškasodį ateities kartoms pasakos į vardiniam medeliui sodinti skirtą duobę įdėta kapsulė. Šią kapsulę atvėrę ras laišką ateities kartoms, 2023 m. laidos eurocentų ir eurų monetų su Vyčiu reverse rinkinį, regioninius laikraščius, Šimtmečio giraitės ribas žymintį apželdinimo projektą.

Prie šventinės iniciatyvos prisijungė ir buriuotojai. Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento Raimundo Daubaro teigimu, buriuotojai visada skyrė dėmesį tvariai politikai: „Kuršių marių regatos metu įsipareigojome mažinti CO2 išmetimą į aplinką, o į aplinką išmestus kiekius kompensuoti ir vienas iš būdų tai daryti – sodinti medžius. Pažadus vykdome“.

Šventinio miškasodį organizavo: Neringos savivaldybė, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Asociacija „Juodkrantės bendruomenė”, Kuršių nerijos nacionalinio parko medžiotojų klubas „Girinis”. Idėjos iniciatorius - žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt