Neregiai eina į priekį

Spalio 15-ąją visas pasaulis mini Baltosios lazdelės dieną. Šiemet – tik kiek anksčiau, spalio 10–11 dienomis – neregiai susitiks su Marijampolės bendruomene. Artėjančios šventės proga apie neregių gyvenimo aktualijas „Suvalkietis“ kalbėjosi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininko pavaduotoja Ramune BALČIKONIENE.

– Koks Lietuvos neregių gyvenimas?

– Kiek neregių, tiek ir gyvenimų, visi jie be galo skirtingi. 6000 žmonių vienijanti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) – marga kaip genys. Neregiai geba pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo šeimos nariais – ne tik arbatos užpliko, bet ir pyragais palepina, kambarius sutvarko, sodą prižiūri. Jų kasdienybė priklauso nuo pasirinkto gyvenimo būdo – kažkas dirba ar studijuoja, kažkas – jau pensijoje ir laiką leidžia klausydamas radijo ar garsinių knygų, kurdamas rankdarbius, meistraudamas, žvejodamas.

Yra ir tokių, kuriems saugiau užsidaryti tarp keturių sienų. Bet tam, kad jie ten ilgai neužsibūtų, esame mes – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (www.lass.lt). Buriame į bendruomenę neregius ir silpnaregius, organizuojame stovyklas (pvz., kūno kalbos, kur neregiai mokosi neverbalinio bendravimo subtilybių), renginius, išvykas. Vasarą neregiai iš visos Lietuvos keliavo aplankyti Italijos ir Austrijos muziejų, kurių ekspozicijos pritaikytos neregiams ir kur viską galima liesti. Džiugu, kad beveik du dešimtmečius trunkančios mūsų pastangos jau duoda rezultatų, ir Lietuvoje taip pat daugėja neregiams pritaikytų muziejų ekspozicijų.

– Kaip neregiai mokosi, studijuoja?

– Brailio raštas – tai iškilus raštas, kur kiekvieną raidę atitinka tam tikra šešių taškų kombinacija. Taškus galima užčiuopti pirštais ir taip perskaityti tekstą. Tačiau šiuolaikiniai studentai kur kas mieliau renkasi kompiuterius ir kitas technologijas. Beje, būtent dėl šių technologijų sakoma (ir labai pagrįstai!), kad aklumas – brangiausiai kompensuojama negalia. Tenka mokytis ir iš reginčiųjų spauda atspaustų knygų. Išeitis – jas „suskaitmeninti“! Studentai knygas skenuoja ir kompiuteris jas „perskaito“ balsu.

– Kokias profesijas renkasi neregiai?

– Bene dažniausiai minima – masažuotojo. Ji puikiai tinka jautrių pirštų neregiui. Populiarios „intelektualios“ specialybės – turime puikių teisininkų, vadybininkų, literatų, psichologų, pedagogų. Jauni neregiai dažnai renkasi programuotojo, informacinių technologijų specialisto kelią. Neretai tampa muzikais, vokalistais – pamenate Lietuvos aklųjų chorą „Feniksas“ iš „Chorų karų“? Tai pergalė, kuria be galo didžiuojamės!

– O laisvalaikis?

– Populiarūs šachmatai ir šaškės, kurie yra pritaikyti neregiams – šachmatų figūros turi kojytes, kuriomis įsitvirtina į lentą, o šaškės išdėstomos įdubusiuose langeliuose. Viso to reikia, kad neregiui liečiant figūras jos nenuslystų nuo lentos. Beje, neregiui ir reginčiajam susėdus prie vienos lentos, laimi ne tas, kuris geriau mato, o tas, kuris geriau žaidžia!

Daug dirbame, kad neregiai galėtų lankytis teatre – kasmet viename iš Lietuvos didžiųjų miestų rodomas spektaklis su audiovizualiniu vertimu. Audiovizualinis vertimas – tai nebylių spektaklio ar filmo scenų perteikimas žiūrovui: nupasakojama, kaip apsirengę, kaip atrodo veikėjai, kas vyksta scenoje.

– Suprantame, kad didmiesčiuose gyventi įdomu, o kaip mažo miestelio žmogus?

– Visoje Lietuvoje turime 49 filialus, jų visų veikla šiek tiek skiriasi, bet svarbiausia – visuose galima gauti pagalbą ir rasti bendraminčių. Palydime į polikliniką ar banką, padedame susitvarkyti dokumentus, skatiname muzikuoti, kurti, drauge švenčiame, net atostogas prie jūros organizuojamės. Vienas iš LASS filialų veikia Marijampolėje, Bažnyčios g. 19, ir jungia per 100 žmonių. Skambinkite į filialą tel. 92022 arba parašykite laišką marijampole@lass.lt.

– Tai kaip vis tik yra – ar iš tiesų neregio klausa aštresnė?..

– Mokslininkai nustatė, kad jei žmogus apanka iki ketverių metų, likę jo pojūčiai (lyta, uoslė, klausa) išties paaštrėja. Visais kitais atvejais nei neregių klausa, nei uoslė nesiskiria nuo reginčiųjų – tiesiog neregiai daugiau dėmesio skiria tam, ką girdi ar užuodžia, nes tai padeda jiems orientuotis aplinkoje. Kai regintis žmogus užsimerkia, likę jo pojūčiai taip pat paaštrėja. LASS 90-mečio proga pakvietėme visuomenę į unikalų renginį – misteriją „Muzikos kalba tamsoje“, kurią stebėjo žiūrovai užrištomis akimis. Visą renginį jie patyrė kitais pojūčiais – lyta, klausa, uosle, specialios įrangos bei „Pojūčių teatro“ aktorių pagalba šiluma keitė šaltį, vienas kvapas vijo kitą... Beje, šio renginio ir visoje Europoje garsaus „Pojūčių teatro“ režisierė Karolina Žernytė jau kitą savaitę atvyksta į Marijampolę!

– Kodėl spalio 15-osios šventei pasirinkote Marijampolę?

– Kasmet Baltosios lazdelės dieną minime vis kitame Lietuvos rajone. Šįkart – Suvalkijos sostinėje. Drauge su savivaldybe kviečiame socialinius darbuotojus – patarsime jiems, kaip dirbti su neregiais. Mokysime vaikus rašyti Brailio raštu, leisime išbandyti kalbančias svarstykles, šnekančius kompiuterius, pypsinčius skysčio lygio matuoklius ir prietaisą, atpažįstantį spalvas. Vaikai galės pabendrauti su neregiais, pavaikščioti su baltąja lazdele. Dėkojame renginio globėjai – Marijampolės savivaldybei – ir laukiame susitikimo su marijampoliečiais!

LASS dienos „Susitikimai“ Marijampolėje

Spalio 10 d.

13 val. Seminaras „Neregys šalia mūsų“ socialiniams darbuotojams ir lankomosios priežiūros specialistams. Lektoriai: tiflopedagogė G. Strankauskienė, informacinės aplinkos specialistas G. Jonikaitis / Marijampolės savivaldybė.

Spalio 11 d.

10–11.30 val. Brailio rašto pamoka su žurnalo „Mūsų žodis“ redaktoriumi V. Gendvilu P. Armino mokykloje.

10–11.30 val. „Pojūčių teatro“ kūrybinės dirbtuvės su režisiere K. Žernyte Mokolų progimnazijoje.

12–13.30 val. Brailio rašto pamoka su žurnalo „Mūsų žodis“ redaktoriumi V. Gendvilu Mokolų progimnazijoje.

12–13.30 val. „Pojūčių teatro“ kūrybinės dirbtuvės su režisiere K. Žernyte P. Armino mokykloje.