Nepriklausomybės gynėjų aikštės rekonstrukcija prasidėjo

Pagaliau pradėtas įgyvendinti įvairiausiais įtarinėjimais spėjusio apaugti Nepriklausomybės gynėjų aikštės rekonstrukcijos projektas. Tačiau kai kuriems žmonėms nepatinka – sako, medžius iškirto...

Kodėl kirto medžius?

Politikavimui erdvės visuomet yra sočiai. Galima prikurti pačių įvairiausių sąmokslo teorijų dėl niekaip nepradedamų projektų, pradedant aplaidumu ir baigiant nusikalstamu vilkinimu, tačiau nutylint vienintelę bet tikrą priežastį – darbus sustabdė teismas.

Ir tai atsitiko dar pavasarį. Visą gražiausią ir tokiems darbams tinkamiausią metą teko bylinėtis, įrodinėjant, kad viešųjų pirkimų konkursas buvo sąžiningas ir skaidrus, kad UAB „Raseinių statyba“ sąžiningai paskelbta konkurso nugalėtoja ir kad Savivaldybę į teismus įsukusi UAB „Gensera“ pati nedalyvavo konkurse. Ji tiesiog pasinaudojo įstatymo spraga, kad konkursus skųsti gali kiekvienas, kam toks ūpas kyla. Bet nuo to Raseinių krašto žmonėms tiktai blogiau, nes visi darbai stovi vietoje.

Kai kurie Raseinių gyventojai, išgirdę Nepriklausomybės gynėjų aikštėje džeržgiančius pjūklus, suskubo išreikšti nepasitenkinimą, kad mieste kertami žali medžiai, kad visiškai nebranginamas miesto žaliasis rūbas ir t.t. Šiuo klausimu tiesa yra kitokia.

„Ši aikštė yra prie pagrindinių miesto gatvių ir labai svarbi gyventojams. Dar 2014 metais Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pradėjo ruoštis šios aikštės rekonstrukcijai. Pirmiausia buvo organizuotas architektūros idėjų konkursas, tų pačių metų pabaigoje vyko konkurso darbų pristatymas Raseinių rajono kraštotyros muziejuje.

Kitais metais Nepriklausomybės gynėjų aikštėje pastatytoje palapinėje buvo pristatyti nuveikti darbai ir taip pat prašyta miestiečių pareikšti savo nuomones, kokią jie nori matyti aikštę po rekonstrukcijos. Po to Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje rajono vadovai, miesto gyventojai, visuomenės atstovai aptarė, ko reikia, kad ši aikštė būtų Raseinių patraukli vieta, joje virtų gyvenimas iki vėlyvo vakaro“, – teigė Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus.

Pagal tai, kiek buvo skirta lėšų ir ko reikia miestiečiams, buvo suformuota užduotis techninio projekto rengėjams, kurie taip pat turėjo atsižvelgti ir į medžių būklę, ir į architektūrinius urbanistinius sprendinius. Techninis projektas buvo užbaigtas pernai.

Ką kirsti, o ką palikti sprendė specialistų komisija, kurios sudėtyje buvo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus, ekologai Vilma Kundrotienė ir Giedrius Butkus, Kauno regiono kelių tarnybos inžinierius Vladas Bernotas, miesto seniūnijos atstovai.

Šios komisijos pirmininkas Armandas Mockus pasiūlė dar kartą vietoje peržiūrėti projekte numatytus kirsti ar kitaip pertvarkyti aikštėje augančius medžius bei krūmus. Nors želdiniai buvo genimi ir keičiami, bet aikštė išliko šiek tiek chaotiškai apželdinta.

Komisijos narė, ekologė Vilma Kundrotienė priminė, kad dar pagal 2008 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto atliktą Raseinių miesto urbanizuotų teritorijų želdynų ir želdinių, augančių ne miškų paskirties žemėje inventorizaciją, nemaža dalis augančių želdinių turi kamieno žaizdų, puvinį, yra džiūstantys, turintys pavojingą pasvirimo laipsnį, yra stelbiami ir pan. Tokios išvados buvo padarytos beveik prieš dešimtmetį, per kurį medžiai tikrai ne jaunėjo, nepasidarė sveikesni.

Komisijos nariai dar kartą detaliai apžiūrėjo kiekvieną medį bei krūmą, įvertino jų būklę, žerglėmis pamatavo pagal projektą numatomų kirsti ar kitaip pertvarkyti medžių kamienų skersmenis 1,3 metro aukštyje, atliko foto fiksaciją, kirstinus medžius pažymėjo raudona spalva.

Buvo sudarytas kertamų medžių sąrašas, nurodant ne tik jo inventorizacinį numerį, skersmenį, bet ir priežastį, kodėl būtina kirsti: žaizdotas, džiūstantis, invazinis, naikinamas puvinio... Rasta netgi tokių medžių, kurie trukdo eismo matomumui, auga beveik važiuojamojoje kelio dalyje, be to, buvo pastebėta ir invazinės rūšies medžių.

Skola gamtai bus atiduota

Pasak ekologės Vilmos Kundrotienės, atsižvelgiant į LR Aplinkos ministro 2008 metų sausio 31 dienos įsakymu patvirtintą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą, šiuo konkrečiu atveju leidimas prašomiems medžiams kirsti galėjo būti išduodamas neatlygintinai praktiškai daugumai aikštės medžiams.

Tačiau ekologės teigimu, netgi medžių kirtimo atrankai sudaryta komisija pirmiausiai galvojo apie miesto žaliojo rūbo išsaugojimą. Jau minėto tvarkos aprašo 12.3 punktas nurodo, kad „gerą būklę atitinkančius medžius neatlygintinai galima kirsti, kaip alternatyvą pasodinus 1 metų laikotarpyje įvertintą atkuriamąją vertę atitinkančius medžius ar krūmus“.

Parengtame techniniame projekte Nepriklausomybės gynėjų aikštėje buvo palikti sveiki, nekeliantys pavijų, reti ir saugotini medžiai, kaip antai sidabriniai, platanalapiai klevai, europinis maumedis, raudonasis ąžuolas, juodasis riešutmedis, apie kurį turbūt žino ne visi miestiečiai. Šiems medžiams bus sudarytos palankios sąlygos augti.

Taip pat numatyta čia pasodinti naujų medžių. Vietoj nukirstų medžių atsodinimo darbus atlikti bus pavesta Raseinių miesto seniūnijai. Pavasarį, kai ateis medžių sodinimo metas, seniūnija kitoje miesto teritorijoje pasodins atkuriamąją vertę ir sodmenų kokybės reikalavimus atitinkančius Nepriklausomybės gynėjų aikštėje nukirstus medžius. Be to, aikštėje bus pasėta veja, pasodinti gėlynai. Skola gamtai, miesto žaliajam rūbui bus atiduota.

Projektai nesustos

Nepriklausomybės gynėjų aikštės rekonstrukcija gamtiniu požiūriu prasidėjo pačiu prasčiausiu metu. Tačiau UAB „Raseinių statyba“ vadovas Saulius Bekampis turi vilties, kad po visų vargų Dievas Raseiniams bus gailestingas ir gal žiema darbams daug netrukdys.

Tačiau žinant, koks yra ruduo Lietuvoje, pliurės ir kitokių nepatogumų nepavyks išvengti. Dėl to Savivaldybės meras Algirdas Gricius atsiprašo gyventojų ir tikisi jų supratingumo. Laikini nepatogumai pasibaigs, o gražiai sutvarkyta miesto aikštė džiugins daugelį metų.

Pradėjus darbus Nepriklausomybės gynėjų aikštėje, kai kurie raseiniškiai vėl nepatenkinti: girdi, ne nuo to galo pradedama, aikštė galėjo dar palaukti, nes Vilniaus gatvės rekonstrukcija kur kas yra svarbesnė: ji – miesto pagrindiniai vartai, tiek laiko apie tai šnekama, bet nieko nedaroma.

Tačiau Ir Vilniaus gatvės rekonstrukcija „užlūžo“ teismuose, nors iki 2019 metų ji turi būti užbaigta. Ir ES struktūrinių fondų finansavimo sutartis yra pasirašyta pagal visas keturias veiklos sritis: Vilniaus gatvės, Nepriklausomybės gynėjų aikštės, Autobusų stoties prieigų ir Prabaudos miškelio sutvarkymui. Prabaudos miškelyje darbai jau eina į pabaigą, iš mirties taško pajudėjo ir Nepriklausomybės gynėjų aikštė, o taip visų laukiama Vilniaus gatvės rekonstrukcija, ko gero, liks darbų pabaigai.