Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Nepriklausomybės aikštėje jau plevėsuoja trijų Baltijos valstybinių vėliavos. Roberto Dačkaus (Prezidentūros kanceliarija) nuotr.
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo 30-ąsias metines, prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai pakeltos trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Estijos ir Latvijos – vėliavos.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo nariai, kiti svečiai.
Į renginio dalyvius kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje akcentavo Sąjūdžio dvasios svarbą prieš 30 metų keliant nepriklausomos Lietuvos idėją. Prezidentas teigė norįs, kad gerovės valstybė taptų nauja Lietuvą vienijančia kuriamąja jėga, kuri toliau saugotų ir stiprintų nepriklausomos valstybės pamatus.
Kartu prezidentas akcentavo ir ypatingą pasitikėjimo bei lyderystės reikšmę. Pasak šalies vadovo, ypač svarbi prieš 30 metų buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio lyderystė. Į profesorių dabartinis šalies vadovas kreipėsi, įvardindamas jį prezidentu.
„Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kartu prezidentas savo kalboje pareiškė V. Landsbergiui užuojautą dėl Kovo 11-osios trisdešimtmečio išvakarėse mirusios jo žmonos pianistės Gražinos Ručytės-Landsbergienės.
„Skaudu, kad Vytautas Landsbergis nuo šiol Kovo 11 dieną jaus ir asmeninę netektį. Užuojauta, prezidente“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovasragino vengti neapykantos tiek žmogui, tiek aplinkai ir nebijoti būti savo šalies patriotais!
„Įspauskime savo širdyse 1990-ųjų kovo 11-ąją – Vienybės, Pasitikėjimo ir Meilės dieną. Dieną, kai Lietuva atgimė dar kartą tam, kad taptų stipria, teisinga, laisvę mylinčių ir už ją kovojančių piliečių valstybe“, – sakė G. Nausėda.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Nepriklausomybės aikštėje sakydamas sveikinimo kalbą, akcentavo, kad trys nepriklausomybės dešimtmečiai išaugino įvairialypę modernaus lietuvio tapatybę, ir džiaugėsi, kad bet kokius bandymus nepaisyti demokratijos Lietuvoje „pasitinka griežta ir reikli pilietinė sąžinė“.
„Prieš trisdešimt metų būti lietuviu reikėjo drąsos. Teko priešintis, elgtis „kitaip“, bet žinojome, kad siekiame nepriklausomybės, ir tai tvirtai jungė visus. Šis siekis buvo pasitiktas ekonominėmis manipuliacijomis, smurtu ir agresija. Tačiau tautos siela, lietuvio tapatybė liko gyva ir sveika. Tapatybė vienijo mus, saugojo mus ir suteikė pasiryžimo susigrąžinti tai, kas mums priklausė – laisvę“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Seimo pirmininko teigimu, trys laisvos šalies dešimtmečiai išaugino įvairialypę modernaus lietuvio tapatybę.
„Galime drąsiai teigti, kad Lietuvoje nuoširdžiai puoselėjamos įvairios pasaulėžiūros, klesti nuomonės. Akivaizdu, kad kalbėtis nebebijome. Kiekvienas Lietuvoje ištartas žodis yra tikrai laisvas, o bandymus nepaisyti demokratijos pasitinka griežta ir reikli pilietinė sąžinė“, – pažymėjo Seimo pirmininkas.
Nepriklausomybės aikštėje turėjo kalbėti ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, tačiau dėl žmonos netekties renginyje jis negalėjo dalyvauti, todėl jo kalba buvo perskaityta.
ELTA