Nepriklausomi elektros tiekėjai pasirengę aptarnauti senjorus ir ne internetu

Lietuva

Nepriklausomi elektros tiekėjai / Irmantas Gelūnas / Fotobankas.lt

Valdas PryšmantasŠaltinis: BNS

242606

Energetikos ministrui prabilus apie tai, kad trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti dėl internetu sutarčių sudaryti negebančių vyresnių gyventojų, nepriklausomi tiekėjai sako, kad gali užtikrinti fizinį jų aptarnavimą. Vis dėlto kai kurie jų abejoja, ar tai būtina, ir primena, kad kiekviena paslauga papildomai kainuoja.

„Ignitis grupės“ elektros tiekimo bendrovė „Ignitis“, jau valdanti 67 proc. rinkos, teigia turinti po vieną klientų aptarnavimo centrą penkiuose didžiuosiuose miestuose, o Vilniuje ji klientus aptarnauja ir savivaldybėje.

Be to, sutartis su „Ignitis“ galima sudaryti ir Lietuvos pašto skyriuose visoje šalyje – juose šiemet jau pasirašyta daugiau negu 69 tūkst. sutarčių.

„Liberalizavimo pabaigoje klientų srautas ypač išaugo, todėl gyventojus raginome naudotis elektronine savitarna, kad nereikėtų laukti eilėse. Suprantame, kad ne visi klientai naudojasi internetu, todėl šiuo metu ieškome sprendimų, kaip artimiausiomis savaitėmis padidinti fizinių klientų aptarnavimo centrų pajėgumus maždaug ketvirtadaliu“, – BNS pranešė grupės atstovas Artūras Ketlerius.

Apie 8 proc. rinkos turinčios elektros tiekimo bendrovės „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna BNS sakė, kad atidaryti fizines klientų aptarnavimo vietas svarstytų tik tuo atveju, jeigu tai būtų valstybės primesta funkcija, tačiau tai papildomai kainuotų, o išlaidos tektų vartotojams.

„Tai yra galima ir mums keblumų nesukeltų, tai būtų įgyvendinta per tam tikrus partnerius, kurie turi fizines aptarnavimo vietas. Tačiau tai didina kaštus, kurie automatiškai gula ant vartotojo pečių“, – BNS sakė V. Koryzna.

Jo teigimu, tokia tvarka iškreiptų liberalizacijos esmę.

„Bet koks primetimas ar suvaržymas yra ribojantis veiksnys. (...) Liberalizacija tam ir yra, kad būtų galima rinktis skirtingus tiekėjus su skirtingais pasiūlymais, klientas gali rinktis, koks aptarnavimo kelias jam geriausias“, – sakė V. Koryzna.

„Elektrum Lietuvos“, kurią iki šiol pasirinko irgi apie 8 proc. vartotojų, atstovė sako, jog klientus, kurie negeba sutarčių sudaryti internetu, trečiojo etapo metu bus bandoma aptarnauti per partnerius, pašto skyriuose, telefonu.

„Plataus klientų aptarnavimo tinklo neturime, tačiau šių vartotojų nepaliksime likimo valiai. Turime pasitelkę partnerius visoje Lietuvoje – net ir labiausiai nutolusių vietovių gyventojai, nesinaudojantys kompiuteriais, gali sudaryti sutartis su „Elektrum Lietuva“ visuose Lietuvos pašto skyriuose. Dar viena galimybė – suderinti sutarties sąlygas telefonu ir laukti atvykstant sutarties pasirašymui per kurjerį. Esame numatę ir tokią galimybę“, – BNS sakė „Elektrum Lietuvos“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.

Lietuvos pašto komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas teigia, kad norint sudaryti sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju būtina atvykti į pašto skyrių, o mobilaus laiškininko paslauga tam netinka.

„Sutartis sudaryti galima tik fiziniuose pašto skyriuose“, – antradienį BNS sakė jis.

0,4 proc. rikos turinčios „EGTO energijos“ pardavimų ir marketingo vadovas Aurimas Janušauskas sako, kad ieškoma būdų, kaip palengvinti sutarčių pasirašymą, idėjų yra, tačiau sprendimas kol kas nepriimtas.

„Su kolegomis diskutavome – kaip trečiojo etapo vartotojams palengvinti sutarčių pasirašymo procesą, buvo įvairių minčių, manau, kad iki mėnesio pabaigos idėjos kristalizuosis“, – BNS sakė jis.

„Enefit“ vadovas sako, kad trečiojo etapo vartotojai nebūtinai yra tie, kurių kompiuterinio raštingumo gebėjimai per menki, todėl valstybei pirmiausiai siūlo įvertinti šią gyventojų grupę, kurioje gali būti ankstesniuose etapuose tiekėją jau pasirinkusių žmonių, turinčių antrąjį būstą.

„Tiek ministerijai, tiek reguliuotojui pirmiausiai siūlyčiau įsivertinti, kas yra tiek maždaug 407 tūkst. vartotojų. Aš neabejoju, kad tarp jų nemaža dalis bus pirmojo ir antrojo etapo vartotojų turimi antrieji būstai: sodo nameliai, sodybos, antri butai kažkur pajūryje ir panašiai – kiek iš tikrųjų yra to vyresnio amžiaus senjorų, kurie negali arba nemoka naudotis internetu, nes kol kas tik hipotetiškai nuspręsta, kad trečiame etape esantys vartotojai nemoka“, – kalbėjo V. Koryzna.

„EGTO energijos“ atstovas taip pat pastebi, kad paskutinio etapo vartotojas nebūtinai nemoka internetu sudaryti sutarties.

„Į trečiąjį tapą patenka ir tie žmonės, kurie turi antrus ar trečius būstus, garažus. Reikia išsiaiškinti, kokiais būdais tie žmonės dabar sudaro sutartis, kokie jų įpročiai ir, jeigu reikia, jiems palengvinti“, – sakė A. Janušauskas.

„Elektrum Lietuvos“ atstovė N. Petrauskienė primena, kad sutarties sudarymas yra tik vienas žingsnis, nes daliai vartotojų fizinis aptarnavimas būtinas ir deklaruojant rodmenis bei apmokant sąskaitas – bendrovė tokią galimybę sudaro „Maksimos“ kasose, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos „Akropoliuose“, pašto skyriuose.

„Sutarties sudarymas yra tik pirmas žingsnis, svarbu, kad žmonės toliau kas mėnesį žinotų, kur gali apmokėti sąskaitą, kaip ir kada deklaruoti rodmenis“, – sakė ji.

Pasak V. Koryznos, kiekviena bendrovė yra orientuota į savo tikslinę auditoriją, todėl „Enefit“ fizinio aptarnavimo nesiūlytų net ir vyresniems gyventojams, o pritrauktų internetu gebančius naudotis senjorus.

„Mes pasižiūrėjome savo klientų bazę, kurioje iš 100 tūkst. turime apie 150 vartotojų, kuriems yra daugiau nei 90 metų. Šiandien visas mūsų klientų aptarnavimas vyksta internetu, tai reiškia, kad ir tokio amžiaus žmonės geba arba nori mokėti naudotis internetu. Labai tikime, kad ir toliau galėsime judėti tokiu keliu. Mūsų vartotojai dėl to ir renkasi „Enefit“, nes jiems pasiūlytas jų lūkesčius atitinkantis kelias viską atlikti internetu“, – sakė įmonės vadovas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį pripažino, jog trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti, tačiau tik tuo atveju, jei užtruktų parengti naują tvarką, kaip padėti vyresniems žmonėms, nesinaudojantiems internetu, pasirinkti nepriklausomą tiekėją – tam gali prireikti paruošti specialią infrastruktūrą, į procesą gali būti įtrauktos ir seniūnijos.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius BNS antradienį teigė, kad Energetikos ministerija kol kas nediskutavo su savivaldybėmis, kaip jos galėtų padėti vyresniems žmonėms pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau yra pasirašę 1,179 mln. pirmos ir antros grupės vartotojų, suvartojančių daugiau nei 1000 kWh elektros per metus. Trečios grupės vartotojai, suvartojantieji mažiau nei 1000 kWh, tiekėją turės pasirinkti iki gruodžio 18 dienos. Tokių žmonių yra apie 413 tūkst.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt