(Ne)pastebimi kovotojai su onkologiniais susirgimais mini savo dieną

Kaunas

Paulina KuzmickaitėŠaltinis: Etaplius.lt

59289

Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) duomenimis, susirgimų onkologinėmis ligomis skaičius auga, todėl didelio dėmesio sulaukia moksliniai tyrimai, nukreipti į naujų efektyvių vėžio gydymo metodų ir technologijų pritaikymą klinikinėje praktikoje. Viena iš mokslo sričių, kurios atstovai prisideda prie šio kilnaus tikslo, yra medicinos fizika. Ir būtent šiandien, lapkričio 7 dieną, minima pasaulinė Medicinos fizikų diena.

Medicinos fizikos era prasidėjo tada, kai radioaktyvūs elementai buvo pasitelkti vėžio gydymui ir pradėta ieškoti atsakymo į klausimą: kaip, taikant jonizuojančiąją spinduliuotę, sunaikinti vėžinius darinius, bet nepakenkti organizmui?

Ligoninėse medicinos fizikų veikla apima keturias pagrindines sritis: diagnostikos, spindulinės terapijos, branduolinės medicinos ir radiacinės saugos.

„Šių specialistų užduotis – visais galimais fizikiniais metodais, panaudojant turimas spindulines technologijas, užtikrinti onkologinių pacientų gydymo efektyvumą, pradedant nuo kokybiškos vaizdinės informacijos diagnostinių spindulinių procedūrų metu gavimo, optimalių pacientų apšvitos dozių planavimo ir baigiant tiksliu dozių suvedimu į vėžinio darinio tūrį, apsaugant šalia esančius organus nuo nereikalingos apšvitos“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.

Lietuvoje pirmieji medicinos fizikai pradėjo dirbti didžiuosiuose onkologijos centruose Vilniuje ir Kaune pradėjus taikyti spindulinę terapiją, vėliau prie jų prisijungė ir Klaipėdos bei Šiaulių Onkologijos ligoninės.

Pradžioje ligoniai gydyti nuotolinės terapijos įrenginiais, turinčiais ⁶⁰Co izotopą, kurie tobulėjant technologijoms buvo pakeisti linijiniais greitintuvais. Vėliau medicinos fizikai pradėjo kuruoti rentgeno diagnostikos ir branduolinės medicinos sritis.

Dalis medicinos fizikų dirba radiacinės saugos srityje, kurios tikslas – užtikrinti, kad turima įranga būtų naudojama saugiai, atitiktų tarptautinius radiacinės saugos reikalavimus bei Europos kokybės kontrolės standartus.

Lietuvoje KTU kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) rengia šios srities specialistus, o unikali magistrantūros studijų programa „Medicinos fizika“ yra pripažinta tarptautinėje mastu – yra įtraukta į Pasaulinės medicinos fizikų organizacijos (IOMP) parengtą akredituotų studijų programų sąrašą.

„Šie specialistai yra atsakingi už fizikinių metodų taikymą spindulinėje medicinoje. Kartu jie padeda medicinos personalui bei pacientams suprasti ir apsisaugoti nuo nematomos, bet labai galingos jonizuojančios spinduliuotės poveikio. Medicinos fizikai gali teikti klinikines bei mokslines rekomendacijas diagnozuojant ligas bei gydant onkologinius pacientus, konsultuoti techninių, technologinių ir metodinių spindulinės medicinos taikymo medicininėje praktikoje klausimais“, – sako D. Adlienė.

Nenuostabu, kad Medicinos fizikų dienai pasirinktas lenkų-prancūzų mokslininkės, radiologijos srities pradininkės ir Nobelio premijos laureatės Marijos Sklodovskos-Kiuri gimtadienis – lapkričio 7 diena.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt