Nepasirūpinau kate – dovanoju kačiuką

Šiauliai

Daugelis vis dar nesterilizuoja savo turimų gyvūnų, išlaikyti jų negali, išdalyti jau nebėra kam ir tokie dažnu atveju tiesiog išmetami į gatves, kur dauginasi toliau. (Rawpixel.com nuotr.)

Elena MonkutėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

270394

Atšilus orams, pastebima vis daugiau skelbimų apie rastus ir dovanojamus kačiukus – tai turbūt pats geriausias metas, norint išsirinkti naują augintinį. Tačiau benamių kačių problema Lietuvoje ir ne tik egzistuoja ne vienus metus. Ką daryti, pastebėjus benamę katę, ir kaip būtų įmanoma pagerinti jų situaciją Šiauliuose?

Meilės vasara

Yra kelios priežastys, kodėl būtent vasarą matome vis daugiau benamių murkliukų. Pirmiausia – pavasarinė ruja. Turbūt dauguma yra girdėję kačių riksmus pavasarį, kai jos ieško partnerių. Kadangi kačių nėštumas trunka per du mėnesius, vasarą iš visų kampų pasirodo tos rujos rezultatai – maži, raini ir pūkuoti.

Pavasarinė ruja, kai dienos ilgėja, yra laikas, kai dauguma gyvūnų rūšių, įskaitant kates, patiria reprodukcinį aktyvumą. Tačiau katės atsivesti palikuonių gali visus metus – jos yra šiek tiek kitokios nei kai kurie gyvūnai, kurie turi tam tikrą veisimosi sezoną. Vasaros mėnesiai gali būti laikomi tinkamesniais, nes šiltesnis laikotarpis palengvina naujagimių išlikimą.

„Beglobių kačių ir kačiukų visada pagausėja šiltuoju metų sezonu, – pastebi VšĮ „Batuotos katės“ savanoriai. – Daugelis vis dar nesterilizuoja savo turimų gyvūnų, išlaikyti jų negali, išdalyti jau nebėra kam ir tokie dažnu atveju tiesiog išmetami į gatves, kur dauginasi toliau.“

Be to, atšilę orai paskatina benames kates išlįsti iš savo slėptuvių – šiltesnių kampelių, kur jos praleidžia ne tokias malonias žiemas. Šilti orai taip pat lemia tai, kad atsiranda daugiau maisto šaltinių lauke, tokių kaip paukščių lizdai, mažos gyvūnų populiacijos ir pan. Tai pritraukia maisto ieškančias benames kates. Ilgesnės dienos ir daugiau saulės šviesos taip pat paskatina benamių gyvūnų aktyvumą.

Nekontroliuojama

Nesterilizuotos benamės katės dauginasi labai greitai – jos turi dvi–tris rujas per metus. Pavyzdžiui, prie jūsų daugiabučio namo gyvena keturios benamės katės, kurios patirs dvi rujas per metus, po kurių, praėjus porai mėnesių, atsives po keturis kačiukus – du patinėlius ir dvi pateles.

Per dvejus metus bus trys vados. Po pirmosios vados atsiras 16 kačiukų, iš kurių aštuonios patelės, taigi, po pusės metų palikuonių galės turėti jau 12 kačių. Po antrosios vados atsiras 48 nauji gyvūnėliai, iš kurių 24 galės toliau pratęsti giminę. Taip jau turime 36 būsimas mamas. Po trečiosios vados 36 mamos turės 144 jauniklius. Taigi, po dvejų metų nekontroliuojamo dauginimosi prie jūsų daugiabučio jau gyvens 212 benamių kačių.

Tai tik supaprastintas pavyzdys – tikroji padėtis gali būti sudėtingesnė, nes kačių skaičius gali svyruoti, priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant išgyvenamumą, gyvūnų lytį ir pan. Tačiau tai parodo, kaip sparčiai gali padidėti benamių kačių populiacija, jei nėra atliekama sterilizacija ir populiacijos valdymas.

Pavojus

Benamės katės taip pat kelia tam tikrų pavojų aplinkiniams. Pavyzdžiui, jos dažnai turi ligų ir parazitų: kirminų, erkių, blusų ir pan. Jei katė kontaktuoja su kitais naminiais ar laukiniais gyvūnais, tai lemia ligų bei parazitų perdavimą ir plitimą.

Benamės katės dažnai kenčia nuo nepriežiūros, maisto ir medicininės pagalbos trūkumo, o tai veikia jų sveikatą ir gerovę. Laukinės katės gali turėti elgesio problemų, būna mažiau socializuotos, tai irgi gali būti pavojinga ir žmonėms, ir kitiems gyvūnams. Jei aplink namus turite darželį, benamės katės taip pat gali sukelti tam tikrų nepatogumų: palikti išmatų, išdraskyti prižiūrimas daržoves ar gėles. O ypač rujos metu keliamas triukšmas pažadintų net didžiausią miegalių.

Dėl šių priežasčių svarbu imtis veiksmų, kad būtų sumažinta benamių kačių populiacija ir užtikrinta jų gerovė. Tai apima sterilizaciją, paramą prieglaudoms, maitinimą ir edukaciją apie atsakingą augintinių priežiūrą.

Gaudo, sterilizuoja, paleidžia visus metus

Jei yra problema, reikia ieškoti ir sprendimo būdų. Jau kelis kartus minėtas – sterilizacija ir kastracija. Tai padėtų kontroliuoti populiacijos augimą, sumažina tam tikrų ligų, pavyzdžiui, gimdos infekcijų ar reprodukcinių organų vėžio, riziką. Lietuvoje yra vykdoma programa „Pagauk – sterilizuok – paleisk“, kurios metu sterilizuojamos būtent benamės katės. Be to, sterilizacija gali teigiamai paveikti katės elgesį: sumažėja agresyvumo, ne taip norisi klajoti ir žymėti savo teritoriją, kelti triukšmą.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo poskyrio vedėja Toma Vilutienė sako, kad Šiaulių savivaldybės administracija yra įrengusi kačių šėrimo vietas, tačiau namelių nestato (kaip, pavyzdžiui, Kaune).

„Jau daugiau kaip dešimtmetį vykdoma laukinių kačių ir katinų sterilizacija, kastracija, po operacijos sugijusius gyvūnus išleidžiant jų pagavimo vietoje. Toks populiacijos mažinimo būdas, be jokios abejonės, pasiteisino, nes kačių kiemuose yra žymiai mažiau, nei buvo anksčiau“, – džiaugiasi Savivaldybės atstovė.

Ji pastebi, kad nesterilizuotų kačių visada atsiranda dėl neatsakingų jų prižiūrėtojų, kai gyvūnai apgyvendinami sodų bendrijų teritorijose ar individualių namų teritorijose mieste, nepranešama apie kates tol, kol jų neprisiveisia daug ir kyla problemų kaimyniniams gyventojams. Taip pat mieste yra neatsakingų šeimininkų, kurie paleidžia ar net išmeta nesterilizuotus gyvūnus į gatvę. „Sterilizacijos procesas vykdomas nuolat, ištisus metus. Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius reaguoja į kiekvieną pranešimą, prašo gyventojų talkininkauti pagaunant, nemaitinti gyvūnų prieš pastatant gaudykles“, – kalba T. Vilutienė.

Ištiesti pagalbos ranką

Turbūt geriausias benamių kačių problemos sprendimas – šilti namai ir meilė. Nors nemažai žmonių vis dar labiau vertina veislinius augintinius, priglaustas benamis gyvūnėlis gali būti ne ką prastesnis draugas. Jei visgi tokiai atsakomybei nesiryžtate, galima bendradarbiauti su gyvūnų prieglaudomis. Nors jos dažnai būna perpildytos, tikrai neatsisakys vienaip ar kitaip ištiesti pagalbos rankos. Be to, svarbu ištiesti pagalbos ranką ir pačioms prieglaudoms – remti, savanoriauti, kitaip padėti.

„Batuotų kačių“ prieglaudėlės atstovės sako, kad šiuo metu jų prieglauda ir savanorių namai yra perpildyti, todėl itin skatina rastą gyvūną pagloboti savo namuose, padeda apmokėti veterinarinių paslaugų išlaidas. „Daugėja žmonių, matančių kenčiantį ar be priežiūros paliktą gyvūną ir ieškantį pagalbos. Tik daugelis prieglaudų, manome, susiduria su ta pačia problema – patalpų ir lėšų išlaikymui trūkumu“, – tikina jos.

Prieglaudose kasdien katėms reikalingas maistas, kraikas, o veterinarinės paslaugos taip pat daug kainuoja. „Išsilaikome tik neabejingų žmonių pagalba, tad lėšų trūksta visada, nemažai prisideda ir patys savanoriai. Esame pasiryžę ir ieškome galimybių toliau vykdyti veiklą, bet tam mums reikalingos pastovios lėšos. Didžiausias iššūkis ir yra išsilaikyti, mažinti beglobių gyvūnų skaičių humaniškais būdais“, – guodžiasi savanorės.

Svarbu informuoti žmones apie benamių kačių problemą ir skatinti atsakingą augintinių priėmimą. Edukacija apie sterilizaciją, kastraciją ir bendrą gyvūnų gerovę gali padėti sumažinti benamių kačių populiaciją ilgalaikėje perspektyvoje.

VšĮ „Batuotos katės“ savanorių teigimu, labai padėtų kitoks valstybės požiūris į šią problemą, lėšų skyrimas. Taip pat turėtų būti privalu ne tik augintinį čipuoti, bet ir sterilizuoti neveislinius gyvūnėlius. Jos pastebi, kad privalomo čipavimo įstatymas yra, tačiau labai trūksta kontrolės – iš per beveik pusantrų veiklos metų į prieglaudą patekusių daugiau kaip 200 kačių nė viena nebuvo čipuota.

Draugą nelaimėje pažinsi

Jei pastebėjote benamį kačiuką, pirmiausia įsitikinkite, kad jis iš tiesų benamis. Tai padaryti galima veterinarijos klinikoje, patikrinant, ar jis turi mikroschemą, socialiniuose tinkluose pasidalijant skelbimu apie pastebėtą gyvūnėlį ir pan. O galbūt jis priklauso jūsų kaimynui, su kuriuo dar neturėjote progos pabendrauti?

Labai svarbu užtikrinti, kad rastas gyvūnas būtų saugus. Jei matote, kad jis yra pavojingoje vietoje arba kyla rizika dėl jų sveikatos, nepatingėkite padėti. Galite juos perkelti į saugesnę, sausesnę ir šiltesnę vietą, pavyzdžiui, sandėlį ar užuovėją kieme.

Pastebėję benamį kačiuką, taip pat galite susisiekti su vietine gyvūnų prieglauda. Šiaulių rajone jos yra bent kelios. Gyvūnų prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos dažnai būna perpildytos, bet tikrai sulauksite patarimų dėl tolesnių veiksmų, pagalbos, viešinant informaciją apie rastą murkliuką. Jei nepavyksta rasti savininko, galite apsvarstyti galimybę katę priimti į savo šeimą, tačiau prieš tai reikėtų apsvarstyti įsipareigojimus ir išteklius, kurie reikalingi augintinio priežiūrai.

Šiaulių miesto savivaldybės atstovė T. Vilutienė primena, kad, pastebėjus katę su mažais kačiukais, reikia kreiptis į Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrių. „Nesant vietų, po savaitės kreipimąsi reikia pakartoti, kol gyvūnai bus paimti, katė sterilizuota, o kačiukai prijaukinami ir perduodami gyventojų globai“, – kalba ji ir kviečia šiauliečius priglausti benamius kačiukus, taip sumažinant gyvūnų skaičių prieglaudose, turimus augintinius sterilizuoti, o nesterilizuotų neišleisti į lauką. O jei nebegalite pasirūpinti turimais augintiniais – ieškoti jiems naujų namų, o ne išmesti į gatvę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt