Nepaprasta. Eržvilko gimnazijoje įvyko Pasaulio teisuolių apdovanojimo ceremonija

Tauragė

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt

76080

Kovo 15-oji įeis į Jurbarko krašto ir Eržvilko istoriją. Tą dieną šio miestelio gimnazijos aktų salėje įvyko pirmoji tokia Jurbarko rajone Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimo ceremonija, kurią rengia Izraelio valstybės ambasada Lietuvoje. Pasaulio Tautų Teisuolių medaliu ir Garbės raštu apdovanoti eržvilkiškiai Pranas Beinaris (1897–1949) ir Kotryna Beinorienė (1902–1958). Apdovanojimą įteikė J.E. Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas. Prano ir Kotrynos Beinorių apdovanojimą priėmė sutuoktinių anūkės, kurias tėvai mokė, kad svarbiausia mylėti žmones ir jiems nelaimėje padėti. To anūkes mokė jų mama, padėjusi savo tėvams Kotrynai ir Pranui išgelbėti žydaitės Cilės Mazinter gyvybę.

Izraelio ambasadoriaus A. Maimonas, prieš įteikdamas apdovanojimą, kalbėjo apie pasirinkimus, kuriuos išgyvename kasdien ir kad tie pasirinkimai visada priklauso nuo kiekvieno iš mūsų vertybių. Visada gali rinktis - padėti žmonėms ar nuo jų nusisukti.

Pasaulio Tautų teisuolio vardą Izraelio valstybė suteikia žmonėms, kurie Antrojo pasaulinio karo metais labai rizikingomis aplinkybėmis gelbėjo persekiojamus žydų tautybės asmenis. Jeruzalėje įsikūres memorialinis institutas Katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti Jad Vašem, siekiantis įamžinti II-ojo Pasaulinio karo metais Europos žydų genocido aukų atminimą, žydų gelbėtojus apdovanoja Pasaulio Tautų Teisuolių garbės raštais ir medaliais, kuriuose išgraviruoti žodžiai „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“.

2018 m. sausio 1 d. duomenimis Pasaulio tautų teisuoliais iš viso pasaulyje yra pripažinti 26.973 asmenų, Lietuvoje tokių – 893.

Šios ceremonijos metu Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas “Jad Vašem” Pasaulio Tautų Teisuolių medaliu ir garbės raštu apdovanos Prano bei Kotrynos Beinorių šeimą. Būtent Beinorių namuose, žydaitė Cilia Mazinter rado prieglobstį ir žmogiškumą.

Eržvilko žydų ir Cilės istorija

1941 birželio 22 naciai įžengė į Eržvilką. Šiame miestelyje tada gyveno apie 50 žydų šeimų. Jau po dviejų savaičių vienoje mažoje Eržvilko gatvelėje okupacinė valdžia įsteigė laikinąjį getą, o 1941-ųjų rugpjūčio 15 d. visus miestelio žydus uždarė sinagogoje, prieš tai įsakę pasiimti būtinus daiktus. Tačiau netrukus atvarė valstiečius su vežimais, daiktus iš žydų atėmė ir visus išvežė į gretimą miestelį – Batakius. Cilia Mazinter, jos vyras ir sūnus, Hiršo Šereševskio du sūnūs – Velvelis ir Rubenas, Šajevičius su žmona ir maža mergaite tą dieną pasislėpė miestelio gydytojo namų palėpėje. Kai žydus vežė iš miestelio, besislapstantieji girdėjo šūvius, buvo šaudomi visi bandantys pabėgti. Sutemus iš gydytojo namų visi žydai patraukė į kaimą ieškoti saugesnės vietos.

Tomis dienomis Cilės Mazinter šeima kartu su kitais pabėgėliais ne kartą keitė slapstymosi vietas, ėjo iš vieno kaimo, vieno valstiečio pas kitą, nes policija ieškojo pabėgusių žydų. 1941 lapkričio 7 d., šaltą ankstyvą priešaušrio rytą, šeimininkas, pas kurį tuo metu slėpėsi Cilės Mazinter šeima ir kiti pabėgėliai, pasikinkė arklį ir, pasakęs kad važiuoja atsivežti druskos, išvyko. Žydai užėjo į trobą pasišildyti, vaikai užmigo šiltame kambaryje, kai staiga visi pro langą pamatė artėjančius ir namą supančius policininkus. Cilės Mazinter vyras pirmas išbėgo iš namų ir pradėjo bėgti miško link. Jis galėjo išsigelbėti, jau buvo netoli miško, kai suprato, kad niekas iš šeimos narių paskui jį nebėga. Tada jis nusprendė grįžti, pašaukti kitus, tačiau buvo nušautas vietoje.

Likusius žydus suėmė ir uždarė Eržvilko kalėjime. Pirmuosius iš kalėjimo išvedė brolius Šereševskius. Buvo pasakyta, kad juos veda į policiją apklausai. Kiek vėliau išvedė Šajevičių ir Cilės Mazinter sūnų. Netrukus likę kalėjime suimtieji išgirdo šūvius iš žydų kapinių pusės. Sutemus, atvažiavo dvikinkis vežimas, į kurį įsodino Cilę Mazinter ir jos brolio žmoną su 12 metų dukra. Buvo pasakyta, kad jas veža į policiją, tačiau ginkluoti policininkai nuvežė į kapines, kur sušaudė Cilės Mazinter brolienę ir jos dukrą, tačiau Cilė liko nesužeista. Sukaupusi visas jėgas, Cilė perlipo aukštą tvorą ir, likusi vienui viena desperatiškoje būklėje nuošaliais keliais ir takeliais pasiekė pažįstamo valstiečio, kuriam šeima buvo patikėjusi saugoti savo daiktus, namus.

Ten Cilė atgavo keletą savo drabužių, nedidelę pinigų sumą, tačiau negavusi prieglobsčio, vėl patraukė nuo vieno valstiečio pas kitą, kol, jau visai praradusi viltį ir norą gyventi, Cilė Mazinter atėjo į eržvilkiečių Kotrynos ir Prano Beinarių namus. Kotryna Beinorienė iš pradžių irgi labai bijojo priimti į savo namus Cilę Mazinter, tačiau įveikė savo baimes ir kartu su vyru Pranu Beinariu nusprendė gelbėti gerai visiems eržvilkiečiams pažįstamo ilgamečio miestelio užeigos savininko žmoną. Cilės Mazinter slapstymuisi buvo iškasta duobė Beinarių namų rūsyje, kuriame ir kiti pažįstami eržvilkiečiai laikė savo bulves, todėl reikėjo labai saugotis. Kartais Cilė slėpėsi Beinarių namo palėpėje, dar viena slėptuvė buvo įrengta kambaryje, iškasus duobę po grindimis ir įėjimą užmaskavus lova. Kartu su Pranu ir Kotryna Beinariais iškentusi ne vieną pavojingą momentą, Cilė Mazinter sulaukė 1944-ųjų spalio 2-osios, kai šį regioną užėmė Raudonoji armija ir Cilei Mazinter nebereikėjo slapstytis.

"Mūsų laiko", ceremonijos organizatorių inf.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt