Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Šeštadienį įvestas visuotinis karantinas, susirgimų skaičius šalyje jau siekia beveik 2 tūkstančius naujų atvejų kiekvieną dieną, tačiau ikimokyklinis ir pradinis ugdymas bus vykdomas įprasta tvarka.
Dalis tėvų stebisi tokiu Vyriausybės sprendimu ir norėtų, kad esant tokiai epidemiologinei situacijai mažieji kelias savaites pasimokytų namuose, tačiau pasirinkimo nelabai yra – vaikai arba kulniuos į klases, arba tėvai bus priversti juos namuose mokyti patys.
Pasipiktinimą kelia ir privalomas kaukių dėvėjimas klasėse – internetinėje peticijų platformoje Peticijos.lt jau surinkta 12,5 tūkst. parašų prieš privalomas apsaugines kaukes vaikams mokyklose.
Pasirašiusiųjų teigimu, jei mokyklos nesugeba užtikrinti saugios aplinkos, vaikus reikėtų mokyti nuotoliniu būdu, o ne versti dėvėti kaukes patalpose.
Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (VESOC) iki galo neturėjo bendros nuomonės šiuo klausimu – pra4jusios savaitės pradžioje mokykloms siunčiamuose VESOC išaiškinimuose buvo teigiama, kad mokyklos nėra vieša vieta, kur gali patekti pašaliniai, tad ir kaukių pamokų metu vaikai dėvėti neprivalės. Tačiau penktadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, panašu, apsigalvojo, ir paskelbė, kad apsauginės kaukės pamokų metu nuo pirmadienio mažiesiems bus privalomi.
Trūksta informacijos ir argumentavimo
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas sako, kad priimant sprendimus dėl nuotolinio mokymosi trūksta argumentavimo, o net ir norintys su vaikais namuose likti pradinukų tėvai šiuo metu negali to padaryti, nes tai reikštų prarasti nemenką dalį šeimos pajamų.
Tėvų atstovas tvirtina, kad tiek pirmosios bangos metu, tiek dabar, valdant pandemiją, klesti chaosas: tėvai pasimetę dėl nežinomybės, nėra tikslių skaičių apie susirgimus ugdymo įstaigose, o valdžios priimti sprendimai kelia klausimų.
„Šiandien visuomenė yra visiškoje nežinioje, mes girdime tik pastovų gąsdinimo srautą ir baimės laviną, verčiamą ant žmonių. Todėl dalis žmonių iš tiesų yra išsigandę ir pasimetę, nežino ką daryti. Skambina tėvai ir sako: kaip čia yra, kad penktokai neis į mokyklą, mokysis nuotoliniu būdu, o pradinukas turės eiti, o mes šeimoje gyvename kartu su vyresniais tėvais, tai jie yra rizikos grupė ir pan.“, – tėvus neraminančius klausimus kėlė D. Trečiakauskas.
Tėvų forumo pirmininko teigimu, dalis tėvų galbūt ir norėtų likti namuose pagelbėti pradinukams, tačiau šiuo metu toks buvimas nėra kompensuojamas ir tokiu atveju šeimos prarastų nemenką dalį pajamų.
„Nuotolinis ugdymas prikuria daugybę papildomų problemų tėvams: įsivaizduokite, jei pradinukas turi likti namuose, tai automatiškai vienas iš tėvų yra pririštas – turi padėti vaikui, stebėti, negali jo palikti. Valdžia šioje vietoje nė vienam iš tėvų nekompensuoja buvimo namuose. Dabar ir taip su darbais problema“, – kalbėjo Tėvų forumo atstovas.
D. Trečiakausko manymu, šiuo metu tėvai jaučiasi taip, lyg valdžiai visiškai nerūpėtų, kaip jie tvarkysis su kylančiais iššūkiais.
„Žmonės juokauja, kad jei valdžia įveda karantiną ir mokės kiekvienam paprastam piliečiui tiek, kiek mokės Seimo nariams, po 75 proc. Seimo nario atlyginimo, tada galima ir neiti iš namų, mokytis su vaikais kartu. Tačiau tokių pasiūlymų nėra – valdžia tiesiog sako, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, o jau kaip tėvai vyniosis iš šios padėties, niekam nerūpi“, – bendras nuotaikas atpasakojo Tėvų forumo atstovas.
Paradoksali padėtis
Mokykloms vis dažniau tampant užkrato židiniais, Vyriausybės sprendimu pagrindinių ir vidurinių mokyklų moksleiviai nuo šeštadienio mokysis nuotoliniu būdu – taip esą saugiau. Pradinukų ir darželinukų ugdymas bus tęsiamas įprasta tvarka.
Dalis tėvų nesupranta tokio sprendimo motyvų: namuose augant penktokui ir trečiokui, vyresnis vaikas priverstas mokytis nuotoliniu būdu, taip esą siekiant užtikrinti jo saugumą, kai tuo tarpu pradinukas gali lankyti pamokas ir kontaktuoti su kitais vaikais.
Gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad visų pirma reikėtų įvertinti, kiek laiko pradinukai sugebės išbūti tinkamai dėvėdami kaukes, kad galėtų apsaugoti save ir aplinkinius.
Pasak S. Čaplinsko, negalima atmesti vaikų dalyvavimo COVID-19 plitimo procese.
„Vaikai nuo vaikų užsikrečia mažiau galbūt kliniškai išreikštomis formomis. Bet kiti tyrimų duomenys rodo, kad vaikai lygiai taip pat gali platinti infekciją – tiek vienas kitam, galbūt nepastebimai, iki tol, kol ji papuls pas kurio nors vaiko senelį, kuriam galbūt išsivystys kliniškai sunki forma“, – COVID-19 plitimą aiškino profesorius.
S. Čaplinsko nuomone, pandemijos valdymas turėtų būti vykdomas išaiškinant sprendimus ir paliekant teisę rinktis.
„Reikėtų labai atvirai aiškinti visuomenei ir sakyti, kokia yra situacija, be kategoriškų liepimų ar smerkimų – įgalinti žmones, kad jie patys spręstų ir patys suprastų galimą pavojų“, – įsitikinęs medikas.
Jis pridūrė, kad visuomene turėtų būti labiau pasitikima, priimant svarbius sprendimus.
„Apskritai aš manau, kad dabar tarsi gyvename buvusioje Sovietų Sąjungoje, kai šaunioji partija ir Vyriausybė rūpinasi mūsų sveikata: jie pasirūpins, jie pasakys, ką daryti. O tuos, kurie nedaro taip, kaip jie pasakė, nubaus. Ir tada ramu. Bet iš esmės juk mes turbūt gyvename kitoje visuomenėje“, – svarstė S. Čaplinskas.
Kauno pradinukai grįžta į mokyklų suolus
Kaune susiklostė paradoksali situacija, mat savivaldybės sprendimu moksleiviai, įskaitant pradinukus, kurį laiką mokėsi nuotoliniu būdu ir tai turėjo daryti iki lapkričio 11 d. Tačiau, įvedus visuotinį karantiną, savivaldybė apsigalvojo, ir nuo pirmadienio pradinių klasių moksleiviai grįžta į mokyklų suolus, o štai 5–12 klasių mokiniai tęs mokslus iš namų.
„Pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo auklėtiniai ateinantį pirmadienį, lapkričio 9-ąją, grįžta į mokyklas“, – rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Anot savivaldybės, savaitės atostogų ir savaitės nuotolinio mokymosi pakako, kad pandemijos situacija Kauno mokyklose būtų suvaldyta.
„Nuotolinį pradinukų ugdymą planuota tęsti iki vietinio karantino pabaigos Kaune – lapkričio 11 d. Vis dėlto nuo šeštadienio Lietuvoje įvedant visuotinį karantiną, ši data netenka prasmės, o tikslas išlaikyti vaikus dvi savaites be tiesioginio kontakto mokyklų klasėse – jau pasiektas“, – pranešime cituojama Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Vilniečiams – daugiau laisvės apsispręsti
Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė teigė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų paprašyta lanksčiau atsižvelgti į esamą situaciją: šeimoms, kurios nuspręstų nevesti vaikų į darželius, bus suteikta galimybė ugdyti vaikus namuose.
Jai antrino sostinės vicemeras Vytautas Mitalas. Pasak jo, nors šiuo metu centralizuoto savivaldybės nurodymo taikyti kombinuotą – kontaktinį ir nuotolinį ugdymą – nėra, mokyklų prašoma atsižvelgti į tėvų pageidavimus ir suteikti galimybę mokytis namuose.
„Mes tarėmės su mokyklų vadovais ir prašėme mokyklų pagal tėvų individualius poreikius sudaryti galimybes tėvams, kurie įsipareigoja padėti vaikams, šiuo atveju pradinukams, ugdytis namuose per tą artimiausią laikotarpį. Tokia galimybė turėtų būti sudaryta kiekvieną atvejį derinant individualiai“, – kalbėjo V. Mitalas.
Pasak sostinės vicemero, norintys, kad vaikai liktų ugdytis namuose kelias artimiausias savaites, turėtų išreikšti šį norą mokytojui ar administracijos atstovams.
„Mokytojui daryti du darbus vienu metu yra didžiulis iššūkis, dėl to tie vaikai, kurie liks namuose, turės sulaukti tėvų pagalbos jų poreikiams visapusiškai patenkinti. Jei tėvai pasiryžę tai padaryti, tikiuosi, kad jie susitars su mokyklomis“, – kalbėjo vicemeras.
Kol kas nėra numatyta klasėse vykstančias pamokas transliuoti namuose liekantiems vaikams.
„Tos mokyklos, kurios pasiruošusios tai padaryti, labai skatinamos tai daryti“, – pridūrė vicemeras.
alfalt-logo-skaidrus.png