Nepaisant kritikos, valdantieji nestabdo naujos mokyklų finansavimo tvarkos

Sprendimą nuo rugsėjo keisti mokyklų finansavimo tvarką vietoj mokinio krepšelio įvedant vadinamąjį klasės krepšelį, mokyklų direktoriai vadina skuba ir prašo jį atidėti, tačiau valdantieji to daryti nelinkę.

Kaip antradienį Eltai sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, praėjusią savaitę Seimo opozicija paprašė šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. „Šiandien etatinio apmokėjimo už darbą mokytojams svarstymas irgi siūlytas išbraukti iš darbotvarkės, bet vieno balso persvara liko, tad ruošiuosi jį teikti“, - prieš posėdį sakė E. Jovaiša.

Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, ministrė Jurgita Petrauskienė pateiks Seimui įstatymo projektą dėl klasės krepšelio ar kitaip - klasės komplekto įvedimo.

Skubotą švietimo įstaigų finansavimo pertvarką siūlė tobulinti ir Vilniaus savivaldybė, kurioje mokosi penktadalis Lietuvos mokinių. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas Eltai sakė, kad su projektu mokyklų vadovai dar nespėjo susipažinti, nors avansu organizuojami mokymai, važiuoja žmonės konsultuoti.

„Bet įsivaizduokite - pakeisti finansavimo tvarką per vasarą, kai pedagogai atostogaus! Juk žmonės turi žinoti apie savo būsimą darbą, sąlygų pasikeitimus“, - komentavo Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjui vadovaujantis dr. D. Žvirdauskas.

Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje skaičiuoklėje mokytojai gali preliminariai pasiskaičiuoti, kiek uždirbtų įvedus etatinį darbo apmokėjimą mokytojams. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša sako, kad tai sudarytų prielaidas mokytojams uždirbti vidutiniškai penktadaliu daugiau. Tačiau ne vienas aukščiausią kvalifikaciją ir didelį krūvį turintis mokytojas Eltai patvirtino, kad skaičiuoklė nuteikė liūdnai, kai kuriems parodydama net apie penktadaliu mažesnį tikėtiną darbo užmokestį.

Seimo narys E. Jovaiša su kritika nesutinka. Pasak jo, jokios skubos nėra, tai - pusantrų metų darbo rezultatas, kuris buvo atliekamas drauge su profsąjungomis, švietimo specialistais.

„Kovo pradžioje mes priėmėme susitarimus su didžiausiomis profsąjungomis, išskyrus viena. Pasirašyti raštiški susitarimai dėl šio labai didelio, esminio projekto, kuris pagerins darbo sąlygas mokytojams ir sudarys galimybes užsidirbti 20 proc. daugiau“, - kartojo Seimo narys.

E. Jovaiša pripažino, kad tam reikalingi teisės aktai dar nepriimti, bet, Eltos pašnekovo tikinimu, bus priimti.

„Mokyklų vadovams norėčiau priminti, kad šiuo metu naudojamas tik preliminarus mokytojo krūvio planavimas, kuris paprastai užbaigiamas tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Iki rugpjūčio paskutinių dienų jie turės viską - jei pavyks susitarti, ir įstatymo projektus, ir poįstatyminius aktus. Taigi, naujų tvarkų įvedimas nuo rugsėjo stabdomas nebus“, - sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša.

Kaip Eltai sakė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas iki šiol galiojo kiekvieno mokinio finansavimas per „mokinio krepšelį“, tačiau dabar bus judama bazinio finansavimo link.

„Standartiškai mes tai esame įpratę vadinti „klasės krepšeliu“, nors tai ne visai tapatu. „Klasės krepšelio“ modelis buvo išbandytas ir atlikus analizę pasimatė, kurie dalykai pasiteisino, kurie nelabai. Darbo grupė modifikavo išbandytą „klasės krepšelio“ tvarką ir dabar mes ją linkę vadinti bazinių ugdymo išlaidų krepšeliu, kuris yra pririštas prie ugdymo plano įgyvendinimo“, - sakė A. Varanauskas.

Kaip aiškino ministrės patarėjas, kiekvienai klasei skirtas tam tikras ugdymo valandų skaičius, kad galėtų įgyvendinti ugdymo planą. Valandų skaičius gali skirtis priklausomai nuo to, kiek žmonių yra grupėje. Pavyzdžiui, jei klasėje 23 vaikai, tokie dalykai, kaip užsienio kalba, privalomai mokomi dviejose grupėse. Tačiau jei vaikų 17, jie užsienio kalbos gali mokytis ir vienoje grupėje, tai reiškia, kad didesnio poreikio ugdymo valandoms nereikės.

Pasak A. Varanausko, finansavimas ir bus skaičiuojamas pagal realų valandų poreikį ugdymo planui įgyvendinti skirtingose mokyklose, pagal mokinių skaičių klasėse.

Kaip pabrėžė ministrės patarėjas, mokytojai ar mokyklų vadovai, ministerijos ar savivaldybės tarnautojai, tikrai neužsiims sudėtingais skaičiavimais, tai bus padaryta naudojant turimas informacines bazes, automatiškai.

„Pagal sistemos skaičiavimus mes matysime, kokią sumą turėtų gauti konkreti mokykla tam, kad galėtų įgyvendinti iškeltą ugdymo planą“, - sakė A. Varanauskas, pridurdamas, kad nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo rugsėjo.
ELTA