Ne­nu­si­min­ki­te, 2023-iai­siais vis­kas pigs

Šiauliai

(„Etaplius“ nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

229686

Taip sa­ko vie­nas ma­no drau­gas op­ti­mis­tas. Tas jo op­ti­miz­mas trykš­ta per kraš­tus. Gy­ve­ni­mą jis ly­gi­na su špro­tų dė­žu­te. Gi­liu so­viet­me­čiu, kai žmo­nės iš liau­dies už­dirb­da­vo 60–80 rub­lių, ji kai­na­vo 1 rub­lį, šian­dien, kai to­kie pat liau­dies žmo­nės už­dir­ba 600–800 eu­rų, ji kai­nuo­ja 1 eu­rą.
 

Na, gal nėra visiškai tikslu, nes tuomet ji kainavo rublį be kelių kapeikų, dabar vos vos daugiau nei eurą, bet vis tiek, galima sakyti, šiandien šprotų dėžutė kainuoja veik 10 kartų pigiau. Tas pats ir su bananais ar mandarinais. Tiesa, sunku tai prisiminti, nes tuomet bananų, mandarinų ir net šprotų dėžučių parduotuvėse retai tebūdavo. O šiandien lūkesčiai, kad viskas brangs, ir skatina tą brangimą. O brangsta viskas todėl, jog žmonės turi per daug pinigų.

Nustebau, išgirdęs statistiką, jog 10 proc. Lietuvos gyventojų mąsto, kad dėl karo Ukrainoje kaltos JAV ir NATO, o 11 proc. galvoja, kad kaltos abi pusės – ir Rusija, ir JAV. Patikėti negaliu, jog kas penktas sutiktas žmogus taip galvoja. Manau, čia kažkas netikslu.

Prasidedant vasarai, reikia nusistatyti prasmingai leisti kiekvieną gražią ir šiltą dieną, nes jų daug šią vasarą gali ir nebūti. Ir dar vienas patarimas – kuo toliau nuo savęs padėti telefoną. Kai jo nebus tiesiog po ranka, gal patingėsime kilti iš vietos jo pasiekti. Dar kankina elektros tiekėjo pasirinkimas. Jau lengviau rinkti prezidentą ar Seimo narius. Nors jiems pretenzijų irgi yra. Manau, kad dirbtinis intelektas geriau tvarkytųsi.

Bet apie tas gražiąsias vasaros dienas. Kada atostogausite? Net Jėzui, kiekvieną dieną bebendraujant su apaštalais, šie, atrodo, jam atsibodo ir kartą jiems tarė: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite.“ Kažkuris iš teologų yra pasakęs, jog gyvenimą reikia ne vartoti, o tiesiog gyventi.

Mes neturime atostogų džiaugsmo filosofijos. Nebepamenu, kur buvau užtikęs apklausą apie didžiausius žmogaus malonumus. Respondentai pirmą vietą skyrė aistringai meilei, antrą – džiaugsmui dėl tirpstančių kilogramų, trečią – trokštamo daikto įsigijimui, ketvirtą – atostogoms ir kelionėms jų metu. Dėl pirmos ir antros vietų gal ir nesiginčyčiau, bet štai trečią su ketvirta, mano galva, vertėtų sukeisti.

Vasara bėga greitai. Nespėsi apsižvalgyti, o jau ir vidurvasaris. Griežti kalendoriniai žmonės sako, jog vidurvasaris – tai liepos 15 d. Tam pritarčiau ir aš. Kiti gi teigia, kad tai vasaros saulėgrįža – metų laikotarpis, kuomet Saulė pasiekia aukščiausią padėtį zenite. Tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties laikmetis. Šiaurės pusrutulyje vidurvasaris būna birželio 20–23 dienomis, Pietų pusrutulyje – gruodžio 20–23 dienomis. Bet yra ir tokių, kurie įsitikinę, kad vasara tik prasideda birželio 21 dieną ir, suprantama, baigiasi rugsėjo 21-ąją. Išeitų, kad tokiems vidurvasaris pirmosiomis rugpjūčio dienomis. Švenčiantieji vidurvasarį liepos 15-ąją sako, jog ta diena šiek tiek ir simbolinė bei įsimintina dėl Žalgirio mūšio ir „Lituanicos“ pradėto skrydžio per Atlantą. Kaip ten bebūtų, vidurvasaris visada ateina per anksti.

94119.jpg

Atsibudus birželio ryte, pirmiausia maga prieiti prie lango, pasižiūrėti, ar gražus oras. Nuostabu, jei matai – aušta nuostabus rytas, žadantis puikią dieną. Rytinė kava kvapni, bandelės – tokios šviežios, kad net traška laužomos, sviestas – tarsi tiesiai iš kaimo. Peržvelgi laikraštį (kaip miela jį atsinešti iš pašto dėžutės) – vien džiaugsmingos žinios.

O sulaukus birželio vakaro, norisi gatvėmis paklajoti iki sutemstant ir regėti miestą, pilną žmonių (o, kad šitaip būtų!). Visi vaikšto neskubėdami, grožėdamiesi reklamų šviesomis ir prožektorių apšviestais fontanais. Švaraus vandens čiurkšlės nusidažo raudona, geltona, žalia, violetine spalvomis. Gyveni tarsi stebukle.

Rytoj su jubiliejumi sveikinsime Šiaulių dramos teatro aktorių Vladą Baranauską. Iš visos 1969 metais į Šiaulius atvykusios konservatorijos laidos tik du aktoriai liko ištikimi Šiauliams – Pranas Piaulokas ir V. Baranauskas. Pranui išėjus, kurso vėliavą tebeneša Vladas. Iš anų metų labiausiai Vladas man įsiminė kaip Artašekas Z. Chalapiano pjesėje „Lopšinė“. Ši pjesė – tai armėniškas Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“ ir Keruako „Kelyje“ variantas. Anuomet jaunimui tai buvo gaivaus oro gurkšnis, kaip ir Artašekas, kiekvienas turėjome savo šventovę Garni, į kurią norėjome nuvykti. Kad ir kaip besilenkčiau aktoriaus Valentino Masalskio talentui ir jo Artašekui, kurį aktorius toje Z. Chalapiano pjesėje kūrė Kaune, visgi Vlado herojus man įstrigo labiau. Gal kad pirmesnis. O ir Šiauliuose pastatytoje
A. Nikolajaus pjesėje „Rudens istorija“ kalbama apie pabėgimą nuo kasdienės rutinos, apie išvykimą, kur traukia širdis.

V. Baranausko „Rudens istorijų“ herojus Libero – tai tas pats Artašekas, tiesa, jau su kita metų našta, tačiau toks pat neramuolis, nesitaikantis su „tokiu gyvenimu“ kaip kiti. Ne veltui pjesės originalus pavadinimas – „Geležiniai žmonės“.

Nori nenori vasarą mes neišvengiame žodžio „Palanga“. Palangą dalija etapai. Prieškaryje, senuose žurnaluose skaičiau, Palangą puošė aristokratijos karūna, vilose šiltais vakarais niekad nepristigdavo ilgų pokalbių ir kvapnios arbatos, jūros ošimui pritardavo svajinga pučiamųjų muzika. Sovietmečiu, kurį jau ir aš prisimenu, pliaže gaudė tranzistoriai ir beveik visi – lenkų stoties „Vasara su radiju“ banga, kuri kas pusvalandį pagrodavo populiarų užsienio šlagerį, jau nekalbant apie Marilę Rodovič ar „Červony gitary“.

Atgavus nepriklausomybę, Palanga mėgino vaidinti vakarietišką kurortą, bet sava dvasia liko nomenklatūrine poilsio vieta. Net neapleisdavo jausmas, kad vėl atsidūrei sovietmetyje. Šiandien Palangą galima arba mylėti, arba labai smarkiai jos nekęsti. Kitų jausmų čia nepridėsi. Turiu pasakyti, kad šiuo metu manyje siaučia jie abu. Draugai grįžo iš Akapulko. „Jūs laimingi, – sakau jiems, – pailsėjote ir, aišku, esate pilni įspūdžių.“ O jie: „Nieko gero, Akapulkas – tik daug kartų padidinta Palanga.“

O kaip norėtųsi, kad Palanga taptų širdžiai mielu kampeliu poilsiui, kad imtum mėgautis viskuo, kas tave supa. Vaiskus virpantis oras, tyla, ramybė... Pajunti, kad tikrai atostogauji... Geros vasaros!

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt