Nemokama sveikatos apsauga verčia atverti pinigines

Klaipėda

„Vakarų ekspreso“ nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

27896

Eilė, nusidriekusi šalia gydytojo kabineto, dažnam pacientui yra tikras kantrybės išbandymas. Vieni šį egzaminą išlaiko, kiti pasirenka lengvesnį, tačiau piniginę tuštinantį variantą - renkasi specialistus, kurie paslaugas teikia privačiai. Ar taip eskaluojama nemokama sveikatos apsauga iš tiesų nemokama?

Neigiamai turbūt atsakytų daugelis privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) mokančių pacientų. Vis dėlto, pasak ekspertų, begalinės eilės viešosiose gydymo įstaigose tėra vizija ir, tikėtina, situacija greitai keisis.

Kantrybę bando eilės

„Vakarų ekspresui“ klaipėdietė Emilija skundėsi, kad, nors ir kas mėnesį priverstinai mokanti PSD, patekti pas kai kuriuos valstybinėse gydymo įstaigose dirbančius specialistus patekti tampa vis sudėtingiau - tad vis dažniau tenka naudotis privačiuose kabinetuose dirbančių specialistų paslaugomis.

Neseniai dėl kaklo odos uždegimo bandžiusi gauti nemokamą apžiūrą Klaipėdoje, 27-erių klaipėdietė išgirdo, kad laisvų „talonėlių“ tėra tik už mėnesio ar pusantro. Kadangi išbėrimas vargino keletą savaičių ir jis tapo nebepakenčiamas - odą taip niežėjo, kad pašnekovė teigė nebegalėjusi naktį nė negalėjusi bluosto sudėti, ji nusprendė kreiptis į vieną privačią kliniką, kur pagalba už kelias dešimtis eurų buvo suteikta jau kitą dieną.

„Kadangi mano mama sirgo skydliaukės vėžiu, kiekvienais metais man tenka apsilankyti pas endokrinologą. Stebuklas, bet šiemet pas vieną specialistę radau vietą kone kitai dienai. Apsidžiaugiau, užsiregistravau, tada skambinu savo šeimos gydytojai, kad ši išrašytų siuntimą. Sako, „talonėlis“ - tik už mėnesio... - juokėsi Emilija. - Gerai, kad šiuo atveju patekti pas gydytoją man neskubu, bet jei ir „degtų„, tvarka visiems juk vienoda...“

Emilija tvirtino, kad jau seniai netaisė dantų valstybinėse gydymo įstaigose - verčiau, atsiradus problemai, susimoka ir greitai gauna kokybišką paslaugą. „Pas mus galioja patarlė: skūpas moka du kartus. Mano tėtis čia, Klaipėdoje, „nemokamai“ jau keletą metų taisė penkis dantis. Tačiau nuvykęs į vieną privačią Latvijos kliniką, specialistas rado infekciją, kurios per tiek metų mūsų mieste nesugebėjo surasti. Teko lupti visus dantis ir dėti implantus“, - tvirtino pašnekovė.

Pašnekovė tvirtino, jog pasitikėjimas nemokamomis paslaugomis vis mažėja. „Privačiose klinikose ne tik profesionaliau suteikiamas gydymas, bet dar ir suteikiama papildomos informacijos, dažnai gydytojai netgi duoda savo mobiliojo telefono numerį - jei kiltų kokių klausimų ar reiktų pagalbos. Žinoma, kainos „kandžiojasi“. Dažniausiai už konsultaciją tenka sumokėti nuo 30 eurų, o ką jau kalbėti apie tyrimus ar kokias procedūras, - teigė klaipėdietė. - Kita vertus, einant privačiai, nekyla noras nešti pinigų vokeliuose.“

shutterstock-551990515.jpg

„Kiek reiks, tiek ir mokėsim“

Du mažamečius vaikus auginanti klaipėdietė Lauryna taip pat skundėsi, kad vis dažniau tenka rinktis privačias gydymo paslaugas, nes vaikų sveikata svarbiausia, tad, moters žodžiais tariant: „Kiek reiks, tiek ir mokėsim“.

„Mano penkerių metų sūnui neseniai temperatūra pakilo iki 40 laipsnių. Su vaistais pavykdavo temperatūrą „numušti“, bet už poros valandų vėl pakildavo. Taigi nuskubėjome į Vaikų ligoninę - ten man buvo pasakyta atsisėsti ir laukti. Žiūriu, prie kabineto laukia kokie keturi ar penki žmonės, klausiu, kiek reikės laukti, nes vaikui netrukus vėl pradės kilti temperatūra. Sako, gali užtrukti valandą ar dvi. Žodžiu, sunkiai sergančio vaiko niekas neskubėjo apžiūrėti. Baimindamasi, kad nesukiltų temperatūra, kreipiausi į privačią vaikų kliniką ir ten buvome iškart priimti. Padarė kraujo tyrimus, išrašė vaistų, sumokėjau 32 eurus ir po valandėlės jau buvome laisvi“, - teigė Lauryna.

Vaikams, pasak pašnekovės, tėvai visuomet nori surasti geriausius specialistus. „Mano dukrai Elzei, dėl šeimoje šiuo metu siaučiančių virusų, rado kažkokią bakteriją šlapime. Pas specialistą Vaikų konsultacinėje poliklinikoje atsilankyti galime gauti vietą tik po mėnesio. Taigi, teko kreiptis į privačią kliniką. Paklausė, ar norime apsilankyti mokamai ar nemokamai. Jei nemokamai, vieta atsirastų už kokių poros savaičių ir, kaip tyčia, pačiu nepatogiausiu laiku - per vaikų pietų miegą. O jei mokamai - vietų kada tik nori, nors ir rytoj, - pasakojo Lauryna. - Mano sūnui „dega“ taisyti sąkandį, bet nebėra valstybinėse įstaigose dirbančių ortodontų. Vėlgi teks ieškoti specialisto privačiai.“

Kitos Laurynos vaikus auginančios pažįstamos taip pat dažniau naudojasi mokamomis paslaugomis. Tačiau 40-50 eurų už apžiūrą skirti gali ne visi tėvai, taigi kiti kantriai laukia eilėse pas gydytojus.

„Štai dėl uždelstos problemos sprendimo mano vienos pažįstamos vaikas viena ausimi apkurto“, - teigė ji.

Sistemoje trūksta tvarkos

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas įsitikinęs, kad ilgų eilių problema vyrauja ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„Net ir tokiose turtingose valstybėse kaip Skandinavijos šalys konsultacijoms pas specialistus eilės siekia net porą mėnesių, o planinių operacijų žmonės priversti laukti kartais net iki vienerių metų. Mūsų šalyje žmonės įpratę greitai gauti norimą paslaugą“, - teigė A. Razbadauskas.

Jo manymu, sveikatos apsaugos sistemoje apskritai trūksta tvarkos. Kalbant apie privačias klinikas, kai kurios iš jų gauna finansavimą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, kai kurios - ne. Tačiau vis tiek atsiranda pacientų, kurie pasiryžę mokėti nemažus pinigus už tyrimus, kurį atlieka gydytojas, po darbo valandų kurioje nors viešojoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Problemų kyla ir dėl skirtingų ligonių pavaldumo.

„Kompetencijų gydytojams pakanka, tačiau trūksta pačių gydytojų, didėja jų emigracija, nors tai ir bandoma paneigti. Daug jaunimo vyksta į Skandinaviją, Vokietiją. Vienoje Danijos ligoninėje dirba net 46 lietuviai, tarp jų - ir ligoninės vyriausiasis gydytojas. Na, o Lietuvoje likę gydytojai dirba per kelias įstaigas tam, kad susikurptų sau padoresnį atlyginimą. Vis dėlto, vyrauja nuomonė, kad jauni gydytojai Lietuvą palieka net ne dėl atlyginimo, bet dėl sveikatos priežiūros ydų ir korupcijos“, - nuogąstavo pašnekovas.

Situacija keisis?

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas teigė, jog tuo metu, kai jis ėjo šalies Prezidentės patarėjo teisės klausimais pareigas, Prezidentė parengė įstatymą, kuris įpareigotų pacientą pas šeimos gydytoją priimti per septynias dienas, pas specialistą bei atlikti brangius tyrimus - per 30 dienų, planines operacijas - per du mėnesius. Įstatymas yra priimtas ir jis turėjo įsigalioti jau šiemet, tačiau tuomet kilo medikų sąjūdis ir įstatymas buvo nukeltas į 2019 metus.

„Žmonės nebesupranta, kurios paslaugos yra mokamos, o kurios - ne. Dabar situacija esą primena mokestį, o ne draudiminę sistemą. Taip pat neaišku, iš kur atsiranda eilės pas gydytojus. Vieša paslaptis, kad įstaigoje pažįstamų turintys žmonės ar susimokėję ir skubos tvarka priimami pacientai tokias eiles „prašoka“. Tokiu būdu vieni tampa lygesniais už kitus“, - teigė pašnekovas.

Pasak Š. Narbuto, didelės eilės gydymo įstaigose - tėra vizija. Realiai vietų pas gydytojus yra, tačiau jos tarsi „užšaldomos“.

„Tarkime, gydytojas vieną dieną galėtų priimti dvidešimt pacientų, tačiau tądien užregistruojami tik penki. Lieka penkiolika, tačiau mokamų - skirtų skubiems atvejams. Tai yra įstaigų bandymas pasipinigauti. Juk dažniausiai paslauga yra apmokama Ligonių kasų ir dar iš paciento kišenės. Taigi įstaiga gauna dvigubą apmokėjimą.

Privačiose gydymo įstaigose situacija kur kas aiškesnė. Ten, pasak pašnekovo, visuomet rasi vietos dėl to, kad gydytojas priima tiek pacientų per dieną, kiek ir buvo numatyta“, - kalbėjo jis.

Pasak pašnekovo, nereiktų skųstis dėl gydytojų trūkumo. „Visi kalba, kad Lietuvoje gydymo įstaigų tinklas per platus ir mes turime tiek įstaigų, kad galėtume gydyti keturis milijonus pacientų, nors realiai turime tik nepilnus tris. Taigi kalbėti apie tai, kad nėra galimybės priimti paciento, nėra tikslu“, - įsitikinęs jis.

Š. Narbuto manymu, svarbu, kad pacientas galėtų pats pasirinkti, kurioje įstaigoje galėtų gauti reikiamą paslaugą. Kai kur pas specialistą driekiasi dviejų mėnesių eilės, tačiau, štai, rajonuose veikiančiose ligoninėse pas specialistą gali patekti per savaitę ir nereiktų ieškoti galimybės pas jį už pinigus patekti skubos tvarka.

Ką reikia žinoti?

Rimantas ZAGREBAJEV, Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas:

Neretai gyventojai, gavę šeimos gydytojo siuntimą, skundžiasi ilgomis laukimo eilėmis pas gydytoją specialistą. Tačiau ne visi žmonės žino, kad iš tiesų jie patys gali pasirinkti tiek gydytoją specialistą, tiek gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia eilė paskirtoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Taip pat verta žinoti ir keletą dalykų, kuriuos turi padaryti gydytojas, išduodamas siuntimą.

Pirmiausia reikėtų žinoti, kad apdraustiems PSD pacientams siuntimą nemokamai gydytojo specialisto konsultacijai išduoda gydytojas (šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas), atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę. Svarbu paminėti, kad pacientai turi teisę patys pasirinkti tiek sveikatos priežiūros įstaigą, tiek šeimos gydytoją. Jei žmogus yra apsidraudęs PSD, o įstaiga (net ir privati) turi sutartį su teritorine ligonių kasa reikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pacientas jas gauna nemokamai.

Jei gydytojas nusprendžia siųsti pacientą planinei gydytojo specialisto konsultacijai, išduodamas siuntimą jis turi nurodyti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose dirba siuntime nurodytos profesinės kvalifikacijos gydytojas. Pacientas gali pats pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia eilė paskirtoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Svarbu tik nepamiršti užsiregistruoti pas gydytoją specialistą per 30 dienų, nes tiek laiko galioja siuntimas. Atkreipiame dėmesį, kad yra kelios išimtys, kuomet žmogus į gydytoją specialistą gali kreiptis savo iniciatyva - be siuntimo - ir būti tikras, jog paslaugos jam bus suteiktos nemokamai. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą, o taip pat, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena. Žinoma, būtinoji pagalba teikiama taip pat be siuntimo.

Turintis siuntimą pacientas gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su jo gyvenamosios vietos teritorine ligonių kasa (TLK) dėl reikalingų paslaugų teikimo. Siunčiantis gydytojas turi suteikti informaciją pacientui, kur tokios paslaugos teikiamos.

Primename, kad informaciją apie eiles galima rasti TLK interneto svetainėse(ją ligonių kasoms teikia pačios gydymo įstaigos), paskambinus telefonu į gydymo įstaigas ir jų informacinėse sistemose. Taip pat dėl eilių gydymo įstaigose galima pasitarti ir su gydytoju, kuris išduoda siuntimą.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt