(Ne)matomos duobės: ką daryti automobiliui prakirtus padangą?

Praėjusį savaitgalį ne vienas vairuotojas skundėsi dėl prakirstų padangų, kai įvažiuodavo į kelyje atsivėrusią duobę.

Draudikai pastebi, kad tirpstant sniegui, lijant tokių nelaimių skaičius stipriai išauga, nes ne visuomet pavyksta pamatyti duobę pilną vandens arba įvertinti jos gylį, todėl pravertu žinoti, ką daryti duobėje prakirtus padangą.

Vairuotojai savaitgalį dėl duobių, kuriose prakirsdavo padangas, skundėsi tiek Vilniuje, tiek Kaune.

Sostinėje, Eišiškių pl., dėl atsivėrusios duobės susidarė netgi automobilių spūstys šalikelėse. „Eišiškių pl. prie fontano namų didelė duobė, jau gal 10 mašinu be ratų. Atsargiai. Pasidalinkit“, – ragino įrašo autorė.

Anot jos, kelininkai apie duobę įspėti dar šeštadienį, tačiau niekas nesiėmė jokių veiksmų. Panaši situacija užfiksuota važiuojant link Trakų Vokės.

Kauno vairuotojams taip pat teko keisti padangas Jonavos gatvėje. „Jonavos gatvė už senuku duobės nepažymėta!!! Atsargiai!! 4 mašinos prakirto padangas!“, – įspėjo vairuotojas.

Ką daryti prakirtus padangą?

Draudikai atkreipia dėmesį, kad kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai tenka transporto priemonę gabenti ir į remonto dirbtuves.

„Padangos taip pat dažnai sugadinamos atsitrenkus į betoninį bortą ar po stipraus šoninio braukimo į jį“, – teigė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.

Pasak M. Žilionio, vidutiniškai į duobę pakliuvusio ar į bortą padangas prakirtusio automobilio remontas kainuoja kelis šimtus eurų.

„Kai automobilis didesniu negu 60 km/val. greičiu įvažiuoja į kelyje atsivėrusias duobes, dažniausiai apgadinamos ne tik padangos ir ratlankiai, bet ir deformuojami važiuoklės elementai.

Nukenčia ir žemesnių ar sportinių transporto priemonių kėbulo dugnas, išmetimo sistema, buferių apatinės dalys. Tuomet be tūkstantinių išlaidų išsiversti yra sudėtinga“, – sakė draudikas.

Draudimo bendrovės ekspertas atkreipė dėmesį, kad sugadintos automobilio padangos visada sujaukia transporto priemonės ekipažo planus.

„Žmonės dažniausiai nebegali tęsti kelionės, todėl svarbu žinoti, kaip tokiais atvejais elgtis, kad netikėta nelaimė leistų pasiekti vietą, į kurią jie važiavo. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į pagalbos kelyje tarnybas ir naudotis pagalbos kelyje paslauga“, – patarė M. Žilionis.

Trys pagalbos kelyje taisyklės, kad kelionė nesugriūtų

1. Naudokitės automobilio transportavimo į autoservisą paslauga, o transporto priemonės ekipažas galės nemokamai nuvykti į vietą, kur padangos bus pakeistos.
2. Leiskite transportuoti automobilį į autoservisą, o be transporto priemonės likusiam ekipažui reikėtų pasinaudoti pakaitinio automobilio paslauga. Juo tokiais atvejais galima naudotis iki dviejų savaičių, kol bus suremontuota sugadinta transporto priemonė.
3. Leiskite nugabenti automobilį į dirbtuves, o taksi nemokamai vykite į namus. Šiuo atveju pakaitiniu automobiliu pasinaudoti nebegalėsite, tačiau suremontuotą transporto priemonę galėsite vykti atsiimti taksi, sumokant iki 30 eurų.

M. Žilionio teigimu, jei nelaimingas eismo įvykis įvyko ne darbo valandomis, atlyginamas transporto priemonės saugojimas mokamoje aikštelėje.

Pasak draudimo eksperto, ne mažiau svarbu yra ir tinkamai užfiksuoti eismo įvykį.

„Kelias yra statinys, kurio tinkama būkle privalo rūpintis jo savininkas, paprastai tai – vietos savivaldybė.

Įvykus nelaimei, reiktų kviesti policiją ir užfiksuoti įvykio aplinkybes, tuomet draudimo bendrovė įgis teisę reikalauti, kad kelio savininkas sugrąžintų išmokėtą draudimo išmoką.

Nukentėjęs vairuotojas išsaugos gerą drausmingumo istoriją“, – patarė M. Žilionis.