Nelegalios paukštienos prekybininkai: žala vartotojams ir valstybei

Vilnius

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

103387

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, per pirmąjį 2019 m. pusmetį nustatyti net 69 atvejai, kai prekiauta paukštiena neturint leidimo – tarp dažniausiai pasitaikančių nelegalios prekybos vietų pirmauja internetas.

Be to, nelegaliai vištieną parduodantys asmenys dažniausiai jos už mažesnę kainą įsigyja iš Lenkijos gamintojų. Šios šalies paukštiena jau ne kartą buvo patekusi į visuomenės akiratį dėl nustatytų užterštumo salmonelėmis atvejų – būtent lenkai pirmauja tarp didžiausių šios mėsos saugos pažeidėjų.

Prisidengia lietuviška kilme

„Didžioji dalis atvejų, kai mėsa prekiauta be leidimo ar neturint maisto produktų įsigijimą liudijančių dokumentų, pasitaikė internete – net 61 atvejis, – sako VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Vilma Rudokaitė – Būtinų leidimų neturintys prekeiviai vištieną dažniausiai įsigyja iš Lenkijos gamintojų, didmeninės prekybos įmonių ar prekybos centrų bei internete. Kartais žmonės patys augina vištas, kurių mėsą parduoda, tačiau tokią ūkinę veiklą vykdantys asmenys taip pat turi būti registruoti kaip maisto tvarkovai. Leidimo neturintys prekybininkai dažniausiai nepateikia informacijos apie produkcijos kilmę arba klaidingai nurodo, kad paukštiena yra lietuviška.“

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Vytauto Tėvelio teigimu, vietinę produkciją pirkėjai paprastai sieja su kokybe – juos pasiekia informacija apie griežtus kokybės reikalavimus mėsos apdorojimui, laikymui, transportavimui bei prekybai, VMVT patikras, o į lenkišką produkciją neretai žiūrima su nepasitikėjimu. Tam padarė įtakos ir šiais metais ne kartą nuaidėjęs kaimyninės šalies vardas produkcijos užterštumo salmonelėmis skandaluose. Vien šiemet į Lietuvą nebuvo praleista per 100 tonų užkrėstos vištienos.

Be to, V. Tėvelio teigimu, nesąžiningi pardavėjai, prisidengdami lietuviška paukštienos kilme, kenkia Lietuvos paukštininkystės verslui bei valstybei. Paprastai neaiškios kilmės produktai siūlomi už mažesnę nei rinkos kainą, tad nukenčia sąžiningai leidimus gavę verslininkai, paukštynai ir kitos mėsa bei jos produktas prekiaujančios įmonės. Taip pat, prekiaujantieji nelegaliai nemoka mokesčių valstybei ir neprisideda prie jos biudžeto.

Daro žalą vartotojams

„Ar paukštiena bei kiti maisto produktai pirkti iš legalių prekybininkų, neabejotinai svarbu ir pirkėjams, – sako V. Tėvelis. – Paukštiena yra jautri bakteriniam užkratui, todėl visoms grandims nuo vištų auginimo, skerdimo, apdorojimo iki transportavimo ir laikymo prekybos vietose taikomi aukšti reikalavimai. Perkant iš nelegalių prekybininkų, iš kur tiksliai patenka mėsa ant pirkėjų stalo ar kokiomis sąlygomis ji buvo laikyta – nėra žinoma. Todėl užsikrėtus salmonelioze ar susirgus kitomis ligomis sudėtinga rasti kaltininkus.“

Pasak specialistų, tikėtina, kad internetinėje erdvėje prekiaujantys žmonės jaučiasi saugesni, tačiau pagauti sukčiaujančius nėra sudėtinga – patikrinus 162 skelbimus, kuriuose siūloma įsigyti mėsos ir jos produktų, aptikta, kad vos 5 proc. prekybininkų turėjo VMVT išduotą leidimą vykdomai veiklai.

VMVT duomenimis, 2018 m. valstybinės maisto kontrolės metu nustatyti 189 atvejai (iš jų 154 internetinėje erdvėje), kai ūkio subjektai neturėjo leidimo maisto tvarkymo veiklai vykdyti. Nors didesnis nelegalios prekybos maistu atvejų skaičius nustatytas didžiuosiuose miestuose, pažeidimų pasitaiko visuose Lietuvos regionuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt