Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Protestas „Dešimt tylos minučių“. ELTA / Dainius Labutis
Ūla Klimaševska, Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA.LT
„Kadangi pirmą kartą mūsų neišgirdo, renkamės vėl. Demokratiškai išrinkti politikai turi dirbti visos Lietuvos žmonėms ir neturėtų tiesiog ignoruoti tų, kurie juos kritikuoja“, – teigiama renginio organizatorių socialiniame tinkle išplatintame pranešime.
„Rinkdamiesi mes dar kartą kreipiamės į Lietuvos socialdemokratų partiją, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“: jūsų veiksmai jau padarė didžiulės žalos Lietuvos reputacijai, tai rodo užsienio politikų reakcijos ir straipsniai tarptautinėje žiniasklaidoje. Šio pėdsako nebeištrinsite, bet dar galite jį sušvelninti. Todėl mes prašome nutraukti valdančiosios koalicijos sutartį su politine partija „Nemuno Aušra“, – skelbiama įraše apie protestą.
Šįkart protestu kreipiamasi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą, raginant šalies vadovą išnaudoti visuomenėje turimą autoritetą dėl pokyčių.
„Kreipiamės ir į Lietuvos Respublikos prezidentą: jūsų autoritetas tarp rinkėjų galėtų tapti pokyčio dalimi“, – teigia protesto rengėjai.
Apie planus tęsti protestus socialiniame tinkle „Facebook“ kiek anksčiau, šeštadienį, paskelbė vienas „Dešimt tylos minučių“ organizatorių Mantas Meškerys.
„Mes ne prieš naująją valdžią, mes ne už praėjusią valdžią. Rinkimų rezultatų nekvestionuojam. Kvestionuojam koaliciją. (...) Kadangi neišgirdot mūsų pirmosios žinutės – teks pakartoti. Ir kiek skaitau žmonių komentarus – nusiteikimas yra kartoti tiek, kiek reikės“, – dar penktadienį savo feisbuko paskyroje teigė M. Meškerys.
Pirmasis protestas „Dešimt tylos minučių“ praėjusią savaitę vyko Vilniuje, Kaune ir Tauragėje. Visgi per pirmąjį protestą socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas su protestuotojais nesusitiko, motyvuodamas tuo, jog nepritaria „pačiai protesto idėjai“.
Su protestuotojais nesusitiko ir „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Tuo metu pats Remigijus Žemaitaitis teigė prieš „Nemuno aušros“ įtraukimą į koaliciją organizuojamą protestą vertinęs kaip „pagarbos jam ženklą“. Visgi tik sužinojęs apie protestą, politikas kvietė gyventojus atvykti prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio namų Žvėryne ir ten uždegti žvakutę, taip surengiant protesto akciją prieš politiko veikas, esą nukreiptas prieš Lietuvą. Dėl šių politiko pareiškimų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesantaikos kurstymo, pats R. Žemaitaitis vėliau teigė neraginantis eiti protestuoti prie V. Landsbergio namų.
Nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis pirmadienį viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami. Be to, jis pridūrė, jog žydų bendruomenės už savo žodžius yra viešai atsiprašęs.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.