Neįgaliųjų gynėja pateko į aklagatvį

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

8709

Kairiuose (Šiaulių r.) gyvenanti cerebriniu paralyžiumi serganti Vidmantė Raustytė pateko į aklagatvį. Vaikštynės pagalba judanti neįgaliųjų teisių gynėja nebegali autobusu iš Kairių atvykti į Šiaulius. Nuo liepos 1 d. Šiaulių rajono keleivius pradėjo aptarnauti nauji maži 20-ies vietų autobusai, o pro jų duris merginos vaikštynė neįtelpa.

Į rajono pervežimo rinką atėjo latviai

Praėjusią savaitę Šiaulių rajono gyventojams paskelbta žinia: į Lietuvos viešojo transporto rinką žengianti Latvijos bendrovė pirmuosius keleivius veš Šiaulių rajone.

Latvijos bendrovė „Rigas mikroautobusu satiksme“ (RMS) laimėjo Šiaulių rajono savivaldybės viešąjį konkursą, tad nuo liepos
1 d. pradėjo aptarnauti 13 vietinio susisiekimo maršrutų: iš Šiaulių į Bazilionus, Bubių sodus, Kairius, Kelmę, Pašiaušę, Radviliškį, Šaukėnus, Šilėnus, Tytuvėnus, Voveriškius, Kuršėnus.

Bendrovė Šiaulių rajono gyventojus gabena aštuoniais „Mercedes Benz Srinter“ modelio 2013 m. gamybos autobusais, turinčiais po 20 sėdimų vietų, ir dviem
naujais 2017 m. gamybos autobusais, turinčiais po 33 sėdimas vietas.

Rugpjūčio mėn. atkeliaus ir naujas autobusas, turintis 32 sėdimas vietas. Didžiausias Latvijos bendrovės autobusas, aptarnausiantis Šiaulių rajono keleivius, bus 2015 m. gamybos ir turės 60 sėdimų vietų.

Jolita Dūdienė, UAB „B-Bus“ Šiaulių regiono vadovė, teigė, kad, jei bus poreikis, keleiviams bus pasiūlytos ne tik saugios kelionės naujais autobusais, malonus aptarnavimas, bet ir papildomų paslaugų, pavyzdžiui, nemokamas internetas.

vidmante-raustyte-0010.jpg

Kelionė baigiasi aklagatviu

Nors žinia, kad rajono žmonės važinės naujais autobusais ir netgi galės naudotis nemokamu internetu, džiugi, kairiškės Vidmantės Raustytės tai nė kiek neguodžia. 26-erių mergina, nuo savo namų iki autobusų stotelės vaikštynės pagalba atėjusi vos 50 m, į autobusą įlipti negali – vaikštynė pro siauras duris nepralenda.

Cerebriniu paralyžiumi serganti kairiškė daug metų gyveno Šiauliuose ir tik prieš metus persikėlė į Kairius. Vidmantė sako, kad jos šeima, ieškodama, kur nusipirkti namą, jį Kairiuose pirko ir dėl šalia esančios autobusų stotelės.

Šeimoje gyvena ir Vidmantės sesuo dvynė Gintarė, kuri taip pat serga cerebriniu paralyžiumi. Merginos būklė yra sunkesnė, ji juda neįgaliojo vežimėliu, tad ją visur paveža tėvai. Vidmantė yra savarankiškesnė, gali vaikščioti atsirėmusi į vaikštynę, tačiau dabar pateko į liūdną padėtį.

„Noriu būti savarankiška, bet net duonos nusipirkti negaliu nuvažiuoti, nepaprašiusi pagalbos tėvų. Ir pas gydytojus reikia, ir galų gale – su draugais susitikti, kaip ir visiems jauniems žmonėms“, – kalba mergina.

Neįgalios keleivės patirtys – įvairios

Be vaikštynės Vidmantė vaikščioti negali, net stovėti tegali labai trumpai. Mergina sako, kad, kai Kairiuose kursavo normalaus dydžio autobusas, vaikštynę įsinešti į vidų jai visada padėdavo arba vairuotojas, arba geraširdžiai keleiviai.

„Aš fiziškai nesu pajėgi vaikštynės į autobusą įsikelti. Visada prireikia pagalbos. Vaikštynę galima ir suskleisti, tačiau pati irgi to nepajėgiu padaryti, nes tam reikia jėgos, žinoma, ir patirties“, – kalba mergina.

Merginos patirtys važiuojant autobusais – nuo skaudžiausių iki keliančių euforiją. Prieš metus ji autobuse išgyveno tikrą dramą, kai buvo aprėkta vairuotojo dėl savo nerangumo.

„Stotelėje reikėjo išlipti, nebuvau priėjusi prie durų, o vairuotojas net nesustojo. Kai pradėjau prašyti atidaryti duris, prasidėjo „kolionės“, kad jis manęs nematė. Ką man daryti, kad negaliu prieiti prie durų, kol autobusas nesustojo?“ – prisiminimu dalijasi mergina.

O praėjusią savaitę ji išgyveno labai džiaugsmingą momentą. Važiavo Šiauliuose iš Pietinio mikrorajono į autobusų stotį. Jau brandaus amžiaus vairuotojas pats išlipo iš autobuso, paėmė jos vaikštynę ir įkėlė į autobusą.

„Kai reikėjo išlipti, jis mane ant rankų išnešė. Kitas žmogus iškėlė vaikštynę. Vairuotojas manęs nepaleido, kol tvirtai neatsistojau ant žemės ir įsikibau į vaikštynę. Reti atvejai, bet tokių vairuotojų turėtų būti daugiau. Turiu omenyje ne tai, kad nešiotų mane ant rankų, o toleranciją. Juk reikia pagelbėti ir senyviems žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu ar vežantiems vežimėliuose vaikus. Juk jiems irgi reikia daugiau laiko įlipti į autobusą“, – sako mergina.

Beje, po to, kai Vidmantė apie savo potyrį parašė feisbuke, „Busturo“ administracija ją informavo, kad vairuotojui Vidui Aleksandrai už tokį gražų poelgį buvo pareikšta padėka.

grafikas.jpg

Nauji autobusai atėmė laisvę

Vidmantė Šiauliuose yra įgijusi net tris profesijas: dailiųjų odos dirbinių gamintojo, kompiuterinės technikos operatoriaus ir apeigų bei švenčių organizatoriaus. Žiemą ji kartu su mama Edita Navickiene rengė socialine akciją „Aš ir Tu – tai MES“. Akcijos tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į neįgaliųjų problemas, parodyti, kad jie lygiai tokie patys žmonės.

Po įvairių rengtų akcijų Vidmantė ir Edita sulaukė daug padėkų iš įvairių žmonių: Šiaulių mero Artūro Visocko, Seimo pirmininko pavaduotojos Rimos Baškienės, Seimo nario Valerijaus Simulik bei kt.

„Deja, nauji autobusiukai atima mano galimybę tobulėti, siekti savo tikslų, svajonių... Atima mano, kaip asmenybės, laisvę“, – liūdnai kalba Vidmantė.

Reikalavimo vežti ir neįgaliuosius nebuvo

Kodėl Šiaulių rajono savivaldybė, rengdama konkursą vežėjui, nekėlė sąlygos, kad jie turi būti pritaikyti vežti ir neįgaliuosius?

Audronė Birutienė, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vedėja, patvirtino, kad tokio reikalavimo nebuvo, tačiau sakė, kad iš vežėjų, ateinančių į konkursus, visada tikimasi, kad jie keleivius perveš ir neįgaliesiems pritaikytais autobusais.

A. Birutienė sakė, kad Šiaulių rajonas nėra toks turtingas, kad dėl vieno žmogaus į Kairius būtų siunčiamas didelis autobusas: anksčiau kursavusiuoju vidutiniškai važiuodavo šeši keleiviai.

Vedėja svarstė, kad gal Vidmantę į Šiaulius galėtų pavežėti Kairių seniūnas, mat jų visada prašoma pagelbėti gyventojams.

„Gali būti kiek nori geranoriškas, bet galimybės ne visada leidžia. Vežėjui perduosime, kad poreikis yra, o Vidmantė gali su mumis susisiekti, pasitarsime, ką daryti“, – sakė A. Birutienė.

Valdininkų nekompetencijos ir socialinio abejingumo išraiška

Jonas Ruškus, VDU Socialinio darbo katedros profesorius, socialinių mokslų daktaras, taip pat – Jungtinių Tautų ekspertas, pirmasis Lietuvos atstovas, tapęs JT Neįgaliųjų teisių komiteto nariu:

Ruskus

– Matome eilinę, įprastą negalią turinčių žmonių diskriminaciją, kurią vykdo už visuomenės gerovę atsakinga institucija, šiuo atveju, Šiaulių rajono savivaldybė. Valstybė yra atsakinga už visų piliečių gerovę, neišskiriant, nediskriminuojant nė vieno. Tačiau negalią turinčių žmonių tarsi nėra, jų nemato, kai priimami bendruomenei svarbūs sprendimai.

Tiesiog nepadorus valstybės tarnautojos pasiteisinimas, kad negalią turintys žmonės nevažinėja užmiestiniais autobusais. Jie todėl ir nevažinėja, kad jais naudotis tiesiog negali, kadangi šie yra neprieinami, jais naudotis neįmanoma.

2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuria įsipareigojo gerbti, saugoti ir plėtoti neįgaliųjų teises. 2-asis Konvencijos straipsnis įpareigoja valstybes tinkamai pritaikyti sąlygas, užtikrinant neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis lygiai su kitais asmenimis, o 9-asis – užtikrinti priemonių ir paslaugų prieinamumą, tarp jų ir transporto, kad negalią turintys asmenys galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse.

Be to, valstybės prievolė yra taikyti universalaus dizaino principus, taip pat ir transporto priemonėse, kad šios taptų prieinamos visiems: neįgaliesiems, senjorams, tėveliams su mažais vaikais ir pan. Pasiteisinimas, kad nėra vartotojų, kad brangiai kainuos, yra netikras pretekstas, kadangi negalią turinčių žmonių, kitų sunkiai vaikščiojančių žmonių yra labai daug, o pritaikytos transporto priemonės nėra prabanga, o žmogaus teisė.

Aprašytą Šiaulių rajono atvejį galiu interpretuoti kaip valdininkų nekompetencijos ir socialinio abejingumo išraišką, dėl kurios negalią turintys žmonės ir vėl yra atribojami nuo dalyvavimo visuomenėje.

Situacija, kad merginą vežiotų seniūnas, yra absurdas, nes čia ne Vidmantės klausimas, o žmogaus teisių, transporto priemonių prieinamumo visiems. Pagarba neįgaliesiems užtikrinama ne sukuriant išskirtines sąlygas, juolab kurios priklauso nuo žmogaus geros ar blogos valios, bet sudarant tinkamas sąlygas visiems.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt