Neįgalieji mažais žingsneliais išeina iš užburto rato

Elektrėnai

ŽivilėŠaltinis: Etaplius.lt

257788

Tarsi užburtame nerimo, nepasitikėjimo savo jėgomis rate esantiems neįgaliesiems dažnai užtenka ir nedidelio postūmio, kad jie pajustų savo vertę, darbo prasmę. Tikintis, kad Skandinavijos šalių patirtis rūpintis neįgaliaisiais kažkada bus pritaikyta ir pas mus, šalyje besikuriančios Socialinės dirbtuvės pagerina ne tik pačių neįgaliųjų, bet ir jų artimųjų gyvenimą. Taip tikina Elektrėnų ir Pagėgių savivaldybės, ne tik ištiesusios pagalbos ranką neįgaliesiems, bet ir apgalvojusios, kokios paslaugos savivaldybės gyventojams yra reikalingiausios.

Elektrėnų savivaldybėje prieš kelis mėnesius Socialinės dirbtuvės prie Vievio neįgaliųjų draugijos pradėjo teikti skalbimo paslaugas. „Pernai nupirkome dvi pramoninio skalbimo mašinas bei džiovykles. Mūsų pajėgumai nėra labai dideli, bet džiaugiamės, kad gana neblogai sekasi. Skalbimo paslaugas pradėjome teikti tik praėjusių metų rudenį ir jau pirmą savaitę sulaukėme klientų, kurie mums ištikimi iki šiol“, – sako dirbtuvių socialinė darbuotoja Vita Bisikirskienė.

Pasak V. Bisikirskienės, Vievio buitinių paslaugų centre-socialinėse dirbtuvėse paslaugos teikiamos intelekto ir psichosocialinės negalios asmenims, kur žmonės pagal galimybes užsiima rankdarbiais, kitais smulkiais darbais ar nesudėtingomis bendruomenei reikalingomis paslaugomis. Tam tikra prasme tai darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems neįgaliesiems. „Mes esame kaip laiptelis, padedantis žmonėms pradėti dirbti realius darbus ir ateityje įsilieti į darbo rinką, – pabrėžia socialinė darbuotoja. – Pagal mūsų pajėgumus skalbykloje klientų tikrai netrūksta, paslaugas teikiame ir šalimais esančiai kavinei, ir ūkininkams. Be to, prižiūrime ir tvarkome Vievio autobusų stotį ir bendruomenės paslaugų pastatą“, – sako socialinė darbuotoja. Kiekvieną darbo dieną į socialines dirbtuves atvyksta dešimt lankytojų, kurie atlieka jiems pavestas veiklas. „Ką lankytojai veiks nusprendžia čia dirbantys darbuotojai pagal kiekvieno jų galimybes. Jei turime daugiau skalbimų, daugiau dėmesio skiriame šiai veiklai, o į procesą stengiamės įtraukti kuo daugiau žmonių. Nėra taip, kad tik vienas ar du asmenys rūpinasi skalbimu.

Galbūt vieniems geriau sekasi rūšiuoti skalbinius, kitiems lankstyti ar prižiūrėti patį skalbimo procesą. Dirbtuves lankantys vienokią ar kitokią negalią turintys žmonės džiaugiasi šia veikla ir jaučia atsakomybę už jiems pavestas užduotis. Žmonės daugmaž žino, kas lauks rytoj, ką jie turės padaryti ir bijo, kad tik šis procesas nenutrūktų. Jiems centre patinka, o įgavę patirties lengviau ir patys integruojasi į darbo rinką“, – sako V. Bisikirskienė. Pasak jos, dirbtuvėmis džiaugiasi ir centro lankytojų artimieji. Žmonės labai sustiprėjo, tapo savarankiškesni, atsakingesni. Atrodytų, šie mūsų žingsneliai yra maži ir nereikšmingi, bet mes matome, kaip žmonės sutvirtėja, įgyja pasitikėjimo, atsikrato baimių, jaučiasi reikalingi. „Yra tokių žmonių, kurie nebeturi artimųjų, jie užsidaro namuose, jų gyvenimas stovi vietoje ir jei ne centras jų dienos būtų beprasmės, tarsi paralyžiuotos.

Centre jiems atsiveria galimybių bendrauti, socializuotis, kažko išmokti ar pamatyti. Čia tapome viena didele šeima, skiriame laiko ir bendriems pokalbiams, ne tik dirbti susirenkame“, – teigia V. Bisikirskienė. Panaši situacija ir Pagėgiuose, kur Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos patalpose įrengta skalbykla veikia jau daugiau nei 6 metus, o joje jau pagal darbo sutartį dirba neįgalumą turinti darbuotoja. Čia galima ne tik išsiskalbti, bet ir nusiprausti po dušu. „Turime dvi buitines ir tris pramonines skalbimo mašinas, pramoninę džiovyklę. Tai didžiulė pagalba Pagėgių savivaldybės žmonėms, neturintiems kur išsiskalbti ne tik drabužių, bet ir patalynės ar čiužinių“, – sako Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Loreta Stašinskienė. Pasak draugijos pirmininkės, pernai skalbykla naudojosi daugiau nei 60 asmenų. Skalbyklos paslaugomis gali naudotis visi, tačiau didelė dalis besinaudojančių – siunkiau besiverčiantys asmenys, kuriems dalį paslaugų apmoka savivaldybė. Be to, išaugus elektros kainoms, dalis žmonių paskaičiavo, kad labiau apsimoka namuose nejungti vandens boilero, o susimokėti ir atvykti į centrą nusiprausti.

Skalbykloje dirbanti neįgalumą turinti moteris ne tik prižiūri skalbimo mašinas, bet ir žmonėms padeda sudėti skalbinius, parinkti tinkamas programas. Paslaugos teikiamos ir vaikų darželiui, tad ir skalbiama, ir džiovinama, ir lyginama. „Tiek darbas, tiek kitos užimtumo veiklos Neįgaliųjų centre žmonėms leidžia tobulėti, neužsisklęsti. Dažnas net nušvinta, kai gali kažkur nueiti ar kažką padaryti. Tokie įsipareigojimai, pabuvimai kartu tikrai prablašo. Visi kartu tobulėjame ir mokomės“, – sako L. Stašinskienė. Nevyriausybinės organizacijos „Projektų valdymo ir mokymo centro“ vadovas Vaidas Petronis sako, kad neįgaliųjų integravimas galėtų būti kur kas platesnis, taip pat reiktų sparčiau perimti gerąją patirtį iš Švedijos ar Suomijos, kur tiesiog yra garbės reikalas, kaip antai, valgyti dienos pietus valgykloje, kurioje dirba neįgalieji. Pasak V. Petronio, bet kokios veiklos ar socialinės dirbtuvės negalią turintiesiems yra reikalingos dėl kelių aspektų. Visai ar ilgą laiką nedirbęs asmuo atpranta nuo rutinos, o socialinėse dirbtuvėse jie pamažu pripranta prie jos – juk reikia ateiti, atlikti užduotis. Šiuo atveju skalbyklos sukuria galimybę žmogui jaustis reikalingam ir naudingam. Matant darbo rezultatą keliama žmogaus savivertė, gerėja jo psihologinė būklė ir psichosocialinė aplinka.

„Tai pagalba ir neįgaliojo šeimai, ir aplinkai, kurioje jis gyvena. Veikla neįgaliųjų centruose žmones padrąsina ieškoti įsidarbinimo galimybių – kyla mažiau baimių, žmogus supranta, kad jis pats savo rankomis gali atlikti darbus ir užsidirbti. Žmonių savivertė dažnai būna žema, nes turintys neįgalumą žmonės paskęsta savo mintyse, mano, kad būdamas neįgalus yra niekam nereikalingas, tad nieko ir nesiima, naudojasi tik pašalpomis. Skalbykla ar kitos veiklos sudaro galimybę žmogui, tuo pačiu ir jo šeimai, išeiti iš užburto rato. Susibūrimuose negalią turintys žmonės dalinasi savo patirtinti, taip ir daugiau žmonių įsitraukia į veiklą“, – sako V. Petronis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 220 tūkst. negalią turinčių žmonių, o kasmet ji nustatoma daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų.

Darbingo amžiaus žmonių su negalia mūsų šalyje gyvena apie 150 tūkst. 2023 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje bedarbiais buvo registruota 11,1 tūkst. riboto darbingumo žmonių. Tai – 2,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Apie 56 proc. negalią turinčių žmonių dažniausiai ieško nekvalifikuoto darbo, nors 45 proc. turi profesinį pasirengimą, o beveik trečdalis – ilgalaikiai bedarbiai.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt