Negydomi klausos sutrikimai gali grėsti senatvine demencija

Negydomi klausos sutrikimai gali grėsti senatvine demencija
Lietuva
Zinkevych nuotr.
Etaplius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Savaitraštis „Etaplius“

Klausa – dažniausiai pažeidžiamas mūsų pojūtis. Apie dažniausias šios problemos priežastis, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei bei šiuolaikinius gydymo būdus pasakoja gydytoja otorinolaringologė Julija Mažeikaitė ir klausos protezavimo specialistė Erika Busygina.

Klausos sutrikimai ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms

Pasak J. Mažeikaitės, klausos suprastėjimas gali būti nulemtas išorinių – susijusių su mūsų gyvenimo būdu, įpročiais, darbo pobūdžiu – ir vidinių priežasčių: amžiaus, įgimtos sveikatos būklės, esamų bei persirgtų ligų, vartojamų vaistų.

Viena dažniausių klausos sutrikimą sukeliančių priežasčių – senėjimas. Senatvinio prikurtimo priežastys yra nulemtos biologinių fiziologinių organizmo procesų bei jau minėtų vidinių ir išorinių aplinkos veiksnių. Remiantis statistikos duomenimis, maždaug kas trečio 65–74 metų amžiaus ir beveik pusės vyresnių nei 75 metų amžiaus asmenų klausa yra suprastėjusi.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog klausos sutrikimais besiskundžiantys vyresnio amžiaus žmonės turi didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga ar senatvine demencija. Taip pat nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonių, turinčių klausos suprastėjimą, kognityviniai gebėjimai (įskaitant atmintį ir koncentraciją) silpnėja sparčiau, lyginant su tokio pat amžiaus žmonėmis, kurių klausa normali.

„Todėl, pastebėjus klausos sutrikimo požymius, labai svarbu kreiptis į specialistą ir kartu ieškoti priimtiniausių klausos gerinimo būdų, kad galėtumėte vėl džiaugtis visaverčiu gyvenimu ir užkirstumėte kelią ne tik šio sutrikimo, bet ir kitų ligų progresavimui“, – pabrėžia gydytoja.

Klausos sutrikimai sukelia didelę žalą žmogaus psichologinei būsenai

Gydytojos otorinolaringologės teigimu, klausos suprastėjimas yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema. Šio sutrikimo poveikis žmogaus biopsichosocialinei gerovei yra didžiulis. Prasta klausa ne tik trukdo kasdieniam bendravimui – tampa sunkiau orientuotis aplinkoje, reaguojant į įspėjamuosius signalus, durų skambutį ir pan., dėl nekokybiško girdėjimo atsisakoma dalies mėgstamų veiklų – muzikos klausymosi, filmų žiūrėjimo.

Neprigirdintiems asmenims sunku bendrauti ir viešojoje aplinkoje – parduotuvėje, banke, medicinos įstaigoje. Vaikai, turintys klausos sutrikimų, gali turėti sunkumų mokykloje. Neprigirdintys žmonės gali tapti depresyvūs, atsiriboti nuo kitų, nes gėdijasi to, kad nebegali kokybiškai girdėti, jaučia nuolatinį diskomfortą ir nusivylimą savimi. Taip pat jie gali patirti socialinę izoliaciją, nes su neprigirdinčiuoju sunku susikalbėti, bendrauti.

J. Mažeikaitė pabrėžia, kad šiomis dienomis klausos problemų gali turėti tiek vyresnio amžiaus, tiek visai jauni žmonės. Tačiau, sparčiai tobulėjant medicinos technologijoms, daugėja būdų, kaip sau padėti, todėl svarbu tiesiog laiku kreiptis į specialistus.

E. Busygina pritaria, kad klausos aparatų naudojimas sugrąžina žmogų į pilnavertį gyvenimą. Pasak jos, klausos sutrikimą turinčiam žmogui reikia įdėti daugiau pastangų bendraujant, todėl dienos pabaigoje jaučiamas didesnis nuovargis, įtampa, irzlumas. Klausos aparatų naudojimas leidžia žmogui atsipalaiduoti ir mėgautis kokybišku bendravimu.

Kokie ženklai išduoda, kad jūsų klausa gali būti sutrikusi?

„Klausos sutrikimą galima įtarti, jei tampa sunku klausytis pašnekovo, kalbant telefonu ar esant foniniam triukšmui, sekti ir dalyvauti pokalbyje, kuriame dalyvauja du ar daugiau žmonių, dažnai tenka prašyti pakartoti tai, kas buvo pasakyta, pokalbio metu mėginate skaityti iš pašnekovo lūpų, taip pat tada, kai aplinkiniai ima skųstis, kad TV ar radijo klausotės per garsiai. Pastebėjus šiuos ženklus, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją otorinolaringologą, kuris nustatys klausos sutrikimo kilmę, atliks klausos tyrimus ir įvertins klausos lygį“, – pataria gydytoja otorinolaringologė.

Pasak J. Mažeikaitės, atvykus į konsultaciją, pirmiausia įvertinama paciento ausies landos būklė, įsitikinama, ar nėra kliūčių garsui sklisti išorinėje landoje, infekcijos požymių, ausies būgnelio perforacijos (plyšimo), skysčio sankaupų už būgnelio ar kitų vidurinės ausies patologijų. Klausos įvertinimui atliekamas klausos tyrimas – audiometrija. Priklausomai nuo klausos sutrikimo priežasties, gali būti naudojamas medikamentinis gydymas, atliekamos tam tikros išorinės ausies procedūros (ausies landos išvalymas ir kt.), tačiau neretai prireikia ir chirurginio gydymo ar klausos reabilitacijos klausos aparatais.

Šiuolaikiniai klausos aparatai gali būti nematomi

Klausos protezavimo specialistė E. Busygina sako, jog, silpstant klausai ir nenešiojant klausos aparatų, nebestimuliuojami ima silpti garsų smegenyse esantys klausos centrai, todėl kalbos suvokimas negrįžtamai blogėja. O nešiojant klausos aparatus visą dieną, smegenys nuolat gauna informaciją iš dinamiškos aplinkos, išlaikomas klausos dėmesys, gerinama trumpalaikė atmintis ir susikaupimas.

Pasak E. Busyginos, šiuolaikiniai klausos aparatai yra maži, stilingi ir pritaikomi individualiai pagal kiekvieno paciento ausį, todėl patogūs naudoti ir gali būti net visiškai nematomi. Naujos technologijos yra sukurtos taip, kad prisitaikytų prie kiekvieno žmogaus gyvenimo būdo ir reikiamos aplinkos. Klausos protezavimo specialistės teigimu, žmonės, pradėję naudoti klausos aparatus, džiaugiasi, kad bendraudami gali atsipalaiduoti, nes nebereikia baimintis, jog gali neišgirsti kažko svarbaus.

Prieš įsigyjant klausos aparatus, suteikiama galimybė juos išbandyti, kad žmogus galėtų pajusti girdėjimo kokybės skirtumą ir įsitikintų jų efektyvumu. Parinkus tinkamus klausos aparatus ir suprogramavus juos pagal paciento klausą, žmogus, turintis klausos sutrikimą, supažindinamas su klausos aparato galimybėmis ir, jeigu nori, gali išbandyti klausos aparatą savo namų aplinkoje – bendraudamas su artimaisiais ar žiūrėdamas televizorių – ir objektyviai įvertinti pokyčius tose situacijose, kuriose anksčiau girdėdavo prastai.

Klausos aparatus gali kompensuoti Valstybinė ligonių kasa

Klausos protezavimo specialistė primena, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti vaikai ir suaugusieji, kuriems diagnozuotas klausos sutrikimas, turi galimybę gauti Valstybinės ligonių kasos (VLK) kompensuojamus klausos aparatus. Norint įsigyti aukštesnės klasės klausos aparatus, galima pasinaudoti daline kompensacija.

Vaikams iki 7 m. klausos aparatai abiem ausims kompensuojami kartą per 3 metus, 7–18 m. – kartą per 5 metus. Vyresniems nei 18 m. asmenims iki šiol kartą per 5 metus buvo kompensuojamas vienas klausos aparatas, tačiau nuo š. m. liepos 1 d. Valstybinė ligonių kasa jiems kompensuoja ir antrąjį klausos aparatą. Asmenys, 5 metų laikotarpiu pasinaudoję kompensacija klausos aparatui vienai ausiai, turi teisę kreiptis dėl kitos ausies klausos aparato kompensacijos.

Pranešimas spaudai