Negalią turintiems lietuviams darbdaviai dažnai neparūpina net tinkamo stalo

Vilnius

Unsplash nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

82902

Specialiems poreikiams nepritaikyta darbo aplinka ir nepalankus darbdavių nusiteikimas vis dar kiša koją darbo ieškantiems žmonėms su negalia. Nors situacija Lietuvos darbo rinkoje po truputį keičiasi, bet neįgaliųjų įsidarbinimas tebėra opus klausimas. Ypatingai keblioje situacijoje atsiduria tie žmonės, kurie prieš patirtą traumą dirbo fizinės jėgos reikalaujančius darbus. Anot specialistų, jiems išeitis tik viena – persikvalifikavimas.

Per savo profesinę karjerą ne vienai dešimčiai pacientų padėjusi ergoterapeutė Raimonda Kavaliauskaitė sutiko pakalbėti apie tai, su kokiais iššūkiais ir problemomis dažniausiai susiduria fizinę negalią turintys žmonės.

Po patirtų fizinių traumų žmonėms paskiriama reabilitacija. Ar dažnai ji padeda visiškai pagyti?

Reabilitacijos efektyvumas priklauso nuo daugelio dalykų: patirtos traumos, diagnozės, komplikacijų. Taip pat svarbi žmogaus motyvacija, sugebėjimas įsitraukti į reabilitacijos procesą, kuris gali trukti ir 20, ir 100 dienų, o kai kuriems pacientams – metus ar net kelis. Ilgiausiai ji tęsiasi nugaros smegenų pažeidimus patyrusiems žmonėms. O jau kaip per reabilitaciją asmuo, dirbant visai komandai, sugeba atstatyti prarastas funkcijas, priklauso ne tik nuo traumos pobūdžio ir masto, bet ir nuo paties paciento įsitraukimo.

Nors tai nėra taisyklė, bet praktikoje pastebiu, kad prie naujos situacijos labiau linkę prisitaikyti jaunesni žmonės. O kalbant apie įgytą fizinę negalią reikia nepamiršti, kad ji būna labai įvairi. Vieni žmonės po reabilitacijos gali judėti vaikštynių, ramentų pagalba, o kiti iš vietos nepajudės be neįgaliojo vežimėlio.

O kokie incidentai dažniausiai nulemia vienokią ar kitokią fizinę negalią?

Tai gali būti įvairios traumos ar ligos. Jauniems žmonėms ši negalia dažniausiai atsiranda po automobilių arba motociklų avarijų. Be to, nemažą dalį pacientų tokia būklė ištinka po šuolių į vandenį, nardymo, kuomet lūžus stuburui būna pažeidžiamos nugaros smegenys – šių traumų ypač padaugėja vasarą.

Galiausiai nepamirškime ir įvairių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Paralyžiuoti dalį kūno gali ir insultas, kuris žmonių pagal amžių nesirenka ir gali ištikti jaunus, net mokyklinio amžiaus žmones.

Po reabilitacijos pradedama mąstyti apie grįžimą į darbą. Ar dažnai negalią įgijusius žmones priima jų buvę darbdaviai?

Nemažai žmonių, kurie dirbo iki patirtos traumos, susisiekia su darbdaviu, kalbasi, tariasi, ar įmanoma grįžti. Labiausiai rūpi klausimas dėl darbo vietos pritaikymo, pareigų pakeitimo į atitinkančias žmogaus galimybes. Nuo to ir priklauso, ar teks palikti prieš tai turėtą darbą, ar darbo vietą pavyks išsaugoti.

Esu turėjusi pacientų, kurie pasakojo, kad darbdavys jų laukia grįžtančių, nes žino, kad tą darbą jie sugebės ir toliau puikiai atlikti. Būna ir taip, kad darbdavys gali pasiūlyti kitokio pobūdžio darbą. Dažniausiai tai sėdimi darbai prie kompiuterio, pradedant programavimu ar administravimu, baigiant projektų koordinavimu ar atsakinėjimu į skambučius.

Tačiau apibendrintai galima sakyti, kad neįgaliųjų, kurie norėtų dirbti, bet dėl įvairių priežasčių to daryti negali, vis dar yra tikrai daug.

Kokios tai priežastys?

Jų yra keletas. Pirmiausiai tai nepritaikytos darbo vietos arba nenoras jų pritaikyti konkrečiam žmogui, nes darbdaviui pasisamdyti kitą žmogų dažnai yra tiesiog paprasčiau. Kita opi problema yra susijusi su neįgaliojo turima specialybe. Deja, bet tikrai ne visi žmonės, užbaigę reabilitaciją, vėl gali kibti į ankstesnį darbą. Tie, kurie turėjo fizinius darbus, po traumos pakliūna į labai keblią situaciją.

Juk suprantama, kad tokie darbai, kaip kelių tiesimas ar statybos žmonėms su fizine negalia nėra tinkami. Taigi, vienintele išeitimi tampa persikvalifikavimas, idant būtų galima darbuotis ten, kur fizinė jėga nėra reikalinga. Tačiau net ir pabaigę profesinės reabilitacijos programas tikrai ne visi sugeba įsidarbinti.

Su kokiais stereotipais ir sunkumais fizinę negalią turintys žmonės dažniausiai susiduria Lietuvos darbo rinkoje?

Mano nuomone, įvairaus pobūdžio nusistatymų šiuo atveju yra mažiau, tačiau neįgaliesiems vis dar sunku konkuruoti darbo rinkoje.

Žinoma, jeigu diskriminacija laikytume mano jau minėtą neįgaliųjų poreikiams pritaikytų darbo vietų stoką, tai su ja vis dar susiduriama. Pavyzdžiui, biuras gali būti įsikūręs ne pirmame aukšte ir į jį veda tik laiptai. Neįgalusis, kuris juda su vieno ar dviejų ramentų pagalba, lėtai laiptais gal ir galėtų tuos laiptus įveikti, bet sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje žmogui to padaryti neįmanoma.

Maža to, žmogui vežimėlyje reikia didesnio aplinkos pritaikymo patalpose: erdvės apsisukti, taip pat daugiau vietos pavažiuoti po darbo stalu, didesnių tualeto patalpų, pritaikytų poilsio patalpų. Deja, tokių nepritaikytų darbo vietų Lietuvoje vis dar yra gausu, nors bendrąja prasme aplinkos pritaikymas neįgaliesiems po truputį gerėja. Statoma daug naujų biurų pastatų, kurie kuriami jau atsižvelgiant į įvairių žmonių poreikius, gerinama infrastruktūra, yra galimybė dirbti iš namų, laisvesniu darbo grafiku.nes ne visada fizinės galimybės leidžia dirbti visą darbo dieną, ko dažniausiai ir ieško darbdaviai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt