PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2020 m. Lapkričio 25 d. 11:31

Neatsiejama gyvenimo dalis

Akmenė

Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt


155704

Kad jau taip gerai pavyko mūsų kraštui viename iš sportų pagarsėti– tegul tradicija ir neužgęsta… Stalo tenisas įsitvirtino labai seniai, ir niekada netrūko entuziastų, profesionalų, čempionų. Naujojoje Akmenėje gyvenantis fizinę kultūrą Ramučių gimnazijoje dėstantis Vitalijus SOBENKA įvardijamas kaip vienas ištikimiausių stalo teniso žaidėjų, mokytojų, populiarintojų. Bet pats mokytojas save vadina žaidimo mėgėju, gerbėju, tuo, žmogumi, kuris džiaugiasi kitų pergalėmis. Pats žaidimo mokėsi ne iš trenerių, o mėgindamas pakartoti judesius, kuriuos matė darant vyresnius žaidėjus. Tokie buvo laikai…

Pokalbis su Vitalijumi praskaidrino vakarą, nukėlė į laikus, kai vaikų nereikėjo motyvuoti ką nors veikti. Pats susirasdavai sau užsiėmimų. „Naujosios Akmenės 1 – ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje mokiausi, pirmojo aukšto koridoriuje stovėjo stalai tenisui žaisti. Vyresniųjų klasių mokiniai laisvu laiku žaidė. O mes, jaunesnieji, žiūrėjome. Galima sakyti, žaidėme akimis. Vakare, po darbo, į mokyklą rinkdavosi technikumo studentai. Jie taip pat buvo stalo teniso mėgėjai. Mums atitekdavo laikas po pamokų iki ateinant „technikumiečiams“. Tuomet skubėdavome žaisti. Trenerių nebuvo, klubų, būrelių – taip pat. Žaisti mokėmės patys. Būdavo, kad su vyresniais pavykdavo sužaisti,“ – šiandien linksmai prisimena Vitalijus. Smalsu buvo, ar žaidėjai žinojo žaidimo taisykles? „Žinojo. Stebėjome žaidžiančiuosius, mokėmės, kad dėl klaidų ar prastų padavimų reikia porininko atsiprašyti. Tai nebuvo chaotiškas kamuoliuko daužymas,“ – patikino pašnekovas. Ir pavardes ano laiko bendramokslių, gerai žaidusių vyresniųjų Vitalijus puikiausiai prisimena. Jie buvo tapę paauglio mokytojais, patys to, ko gero, nežinodami.

Stalo teniso istorijos ne vieną puslapį Vitalijus Sobenka galėtų parašyti – ir apie varžybas, čempionatus, apie entuziastus. Juk anuomet tėvai vaikams užsiėmimų neieškojo, kiekvienas rinkdavosi pats, kas prie širdies. Vitalijus sudėliojo tokią mielų užsiėmimų seką, jam tinkančią – krepšinis yra religija, stalo tenisas – širdies žaidimas, o tinklinis patinka, jį propaguoja.

Daugiau Roma Jonikienė trečiadienio, lapkričio 25 d., VIENYBĖJE.