Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
EtapliusŠaltinis: Etaplius.LT
Hipertenzijos kontrolės svarbą dažnai supranta tiek gydytojas, tiek pacientas, tačiau dislipidemijos korekcija kelia didelius iššūkius. Jei padidėjusį kraujospūdį pacientas gali išmatuoti ar jam padidėjus jis jaučia simptomus – galvos skausmą, svaigimą, silpnumą, tai padidėjus cholesterolio koncentracijai kraujyje savijauta nepablogėja. Todėl kai šeimos gydytojas ar kardiologas rekomenduoja pradėti vartoti cholesterolį mažinančius vaistus, nemaža dalis pacientų atsisako tai daryti.
„Siekiant įvertinti širdies ir kraujagyslių riziką nepakanka nustatyti bendrojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, reikia atlikti lipidogramą, kuri nusako lipidų frakcijas – bendrą, mažo ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio bei trigliceridų. Moksliniai tyrimai įrodė, kad padidėjusi mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio („blogojo“) koncentracija yra vienas svarbiausių aterosklerozės kraujagyslėse vystymosi pradžią lemiančių veiksnių. MTL cholesterolio koncentracijai sumažėjus 1 mmol/l tikimybė susirgti miokardo infarktu sumažėja 22 proc., insultu – 17 proc., mirčių dėl kardiovaskulinių ligų 20 proc.,“ – aiškina Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytojas kardiologas m. dr. Nerijus Misonis.
Norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia stengtis išlaikyti MTL cholesterolio koncentraciją neviršijant nustatytos normos ribos (<2,6 mmol/l*). Jei asmuo priskiriamas didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų grupei – persirgęs miokardo infarktu, insultu ar jam buvo atlikta vainikinių arterijų atvėrimo procedūra, nustatytos aterosklerozinės plokštelės vainikinėse ar miego arterijose, rekomenduojama mažinti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją mažiau nei 1,4 mmol/l.
Ne mažiau svarbu įvertinti didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio („gerojo“) kiekį. Moterims jo koncentracija turėtų būti didesnė nei 1,2 mmol/l, vyrams – daugiau nei 1 mmol/l. Kardiovaskulinių ligų rizika išauga jei DTL cholesterolio koncentracija yra per maža. Padidėjusi trigliceridų koncentracija siejama su atsparumu insulinui, metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu ar nutukimu, o visa tai skatina aterosklerozės progresavimą (trigliceridų norma < 1,8 mmol/l*).
Dažnai kyla klausimas, kam ir kokias atvejais reikia atlikti šiuos tyrimus? Ar jaunas, niekuo nesiskundžiantis žmogus turi tirtis cholesterolio kiekį? Nuo kokio amžiaus tai būtina? Pagal Asmenų priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei atrankos ir prevencijos priemonių programą be kitų tyrimų lipidogramą rekomenduojama atlikti 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims.
Tačiau pastaraisiais metais visame pasaulyje stebima tendencija, kad širdies ir kraujagyslių ligos užklumpa vis jaunesnius asmenis. Specialistai ragina ištirti cholesterolio koncentracijas asmenis, sulaukusius 30 metų, kurie yra sveiki, bet jų šeimoje širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo arba nuo jų staiga mirė jauni artimieji – vyriškos lyties iki 55 metų amžiaus, o moteriškos – iki 60 metų.
Cholesterolio kiekį reikia žinoti, tačiau nereikia pulti į paniką, jei jis padidėjęs. Dislipidemija ne vieną dešimtmetį sėkmingai gydoma vaistais, mažinančiais cholesterolio koncentraciją. Deja, dalis žmonių šių vaistų vengia. Vienas populiariausių mitų – neigiamas poveikis kepenims, nors moksliniais tyrimais įrodyta, kad kepenų pažeidimų jie nesukelia. Šiuolaikinių vaistų, skirtų dislipidemijai gydyti galimi šalutiniai poveikiai – galvos, pilvo, raumenų skausmai, galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, tačiau dauguma pacientų juos lengvai toleruoja. Be to, šie simptomai rimto pavojaus sveikatai nekelia, palyginus su širdies ir kraujagyslių ligų rizika, jei aterosklerozė progresuos.
Neretai cholesterolio koncentraciją mažinančius medikamentus atsisakoma naudoti dėl to, kad pradėjus tai reikia daryti visą likusį gyvenimą. Pacientas vaistus turi vartoti reguliariai, tuo pačiu dienos metu, gydymosi metu sekti savo kraujospūdžio, pulso parodymus, reguliariai atlikti kraujo tyrimus, atsižvelgus į jų rezultatus dozė gali būti mažinama arba didinama. Nustojus šiuos vaistus gerti po kurio laiko cholesterolio koncentracija vėl ima didėti ir grįžta į pirminį lygį.
„Reikia suprasti, kad gydytojai tikrai neskuba kiekvienam pacientui skirti šių vaistų. Pirmiausia įvertinama asmens individuali rizika ir išbandomos kitos prevencinės priemonės – sveika mityba, žalingų įpročių atsisakymas, fizinio aktyvumo didinimas, svorio mažinimas. Jei jie duoda teigiamus rezultatus, medikamentinio gydymo neprireiks. Minėtoms priemonėms nepadedant vienintelė galimybė išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles – naudoti vaistus“, – pabrėžia Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytojas kardiologas m. dr. Nerijus Misonis.
Žmonėms dažnai kyla abejonių, susijusių su cholesterolio rūšimis, normomis, jiems atliktų tyrimų rezultatais. Nerimą kelia prieštaringi faktai, komentarai, nuomonės viešojoje erdvėje, pažįstamų ar artimųjų patirtis. Tokiais atvejais labai svarbu pasikalbėti su šios srities profesionalu – gydytoju kardiologu, kuris atsakys į visus kylančius klausimus, išsklaidys nepagrįstą baimę, atsakys rūpimus klausimus bei esant reikalui skirs gydymą, įvertinęs riziką.
Daugelyje valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų norint patekti pas gydytoją kardiologą yra didelės eilės, konsultacijos tenka laukti kelis mėnesius ir ilgiau. Be to, dėl didelių pacientų srautų šie specialistai negali kiekvienam žmogui skirti tiek laiko, kiek reikėtų. Dalis klausimų lieka neatsakyti ir tai gali lemti neatsakingą sprendimą nenaudoti vaistų dislipidemijai gydyti, kurio ateityje, susirgus širdies ar kraujagyslių liga, gali tekti gailėtis.
Kviečiame Šiaulių miesto ir regiono gyventojus užsirašyti kardiologo konsultacijai Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje, kurioje patekti pas gydytoją kardiologą galima per savaitę. Gydymas čia skiriamas tik atlikus išsamius tyrimus ir nustačius sutrikimo priežastį. Visus reikiamus tyrimus – elektrokardiogramą, širdies echoskopiją, širdies krūvio mėginį, paros holterio monitoravimą, paros kraujo spaudimo matavimą – galima pasidaryti šioje gydymo įstaigoje. Nustatyta vizito trukmė leidžia neskubant, išsamiai paaiškinti kiekvieną rūpimą smulkmeną, gydymo eiga stebima, o jei kyla neaiškumų pradėjus naudoti vaistus, visada galima pasiskambinti ir pasitarti.
* - normos gali skirtis, priklausomai nuo laboratorijos.
Reklama
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
