Neatrastos Šiaulių salelės (vaizdo įrašas)

Rugsėjo 7-8 d. Šiauliuose įvyko devintasis bigbendų festivalis. Sulaukęs gausaus vietos gyventojų palaikymo, klausytojų antplūdžio, likusiems jis liko mažai pastebėtas, tarsi pasislėpęs tarp kitų Šiaulių miesto gimtadienio renginių. Kitais metais šis reiškinys švęs dešimties metų jubiliejų, kaip ir koncertinė įstaiga „Saulė“, po jos sparnu festivalis buvo pradėtas 2009 m. Kitas festivalio bendraautorius – Šiaulių bigbendas, gimė dar anksčiau, 2002 m. Džiazo orkestrų ištakos Šiauliuose siekia šeštąjį dešimtmetį.

Tad, jeigu klausytojus į sales sekasi privilioti sunkiau, po atviru dangumi jie eina noriai. Džiazo orkestrų festivaliai nevyksta dažnai, ir jų dalyviai neretai yra džiazo istorijos rekonstruktoriai, negu gyvybingi ir kuriantys organizmai. O kur kaštai, reikalingi suburti keliolika tokių orkestrų. Atidžiau apžvelkime šį jau beveik dešimtmetį vykstantį festivalį, kuris sau tyliai ir kantriai vyksta Šiauliuose.

Per devynerius metus Šiauliuose pasirodė 57 orkestrai, iš jų 26 – svečiai iš užsienio. Tarp jų muzikantai ir solistai iš Lietuvos, Latvijos, JAV, Estijos, Vokietijos, Olandijos, Brazilijos, Mozambiko, Švedijos, Belgijos, Lenkijos, Čekijos, Prancūzijos, Ispanijos, Anglijos, Airijos, Vengrijos, Belgijos, Slovėnijos, Austrijos ir Italijos. Festivalio istorijoje pažymėti JAV oro pajėgų Europoje diksilendas „Wings of Dixie“, NATO džiazo orkestras, „European Saxophone Ensemble“, Jelgavos Bigbendas, Heseno valstybinis jaunimo džiazo orkestras „Kicks & Sticks“, džiazo orkestras „Mirage“, „Big Al & The Jokers“, Latvijos radijo bigbendas, Varšuvos akademinis bigbendas, Prahos Jaroslav Jezek koncervatorijos džiazo orkestras.

Šiais metais per dvi dienas Šiauliuose pasirodė šeši džiazo orkestrai. Pirmąją festivalio dieną pradėjo džiazo scenos senbuvis Kauno bigbendas ir Neda Malunavičiūtė. Šis duetas turi ilgą ir prasmingą istoriją, ryšį ir savitą improvizacijų žodyną, šis bendradarbiavimas tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Kauniečiai – nuolatiniai festivalio svečiai. 2014 m. čia skambėjo dabartinio vyriausiojo dirigento Jievaro Jasinskio kūrinių programa, 2015 m. – programa su kita bendražyge nuo ištakų – Arina, pastaruosius kelerius metus Kauno bigbendas koncertavo su jaunosiomis žvaigždėmis Vilija Matačiūnaite ir Sofia Rubina.

Jelgavos bigbendas įkurtas tais pačiais 1991-aisiais, kaip ir bigbendas Kaune. Laisvė groti džiazą ir burtis į kolektyvus, rengti festivalius, kurių nekontroliuotų komjaunimas pasireiškė mūsų regione panašiu metu. Jelgavos bigbendas į Šiaulius pasikvietė austrą Raphaelį Wressnigą, grojatį Hamondo vargonais, retu ir išskirtiniu instrumentu. R. Wressingas. Septyniolikos albumų autorius iš Grazo, 2015 pelnė „Down Beat“ „Metų vargonininko“ nominaciją.

Pirmąją festivalio dieną baigė estų bigbendas „Dream Big Band“ su Lietuvos publikai puikiai pažįstama vokaliste Sofia Rubina. „Dream Big Band“ – daugiausiai keliavęs šių metų svečias. Aplankyti Pekino ir Šanchajaus džiazo festivaliai, o Saremos operos festivalyje džiazo stiliumi atlikta Bizet opera „Karmen“. Sofia Rubina ne kartą koncertavo Lietuvoje, ji ne tik charizmatiška vokalistė, bet ir prestižinio Berklio muzikos koledžo absolventė.

Antrąją dieną pradėjo festivalio šeimininkai Šiaulių bigbendas. Jis vertas platesnio pasakojimo. Lietuvoje veikia du municipaliniai bigbendai – Kaune ir Šiauliuose. Šiauliečiams prireikė pusaštuntų metų, kol bigbendas pripažintas profesionaliu kolektyvu ir muzikantų entuziazmas virto darbo vietomis. Todėl bigbendas turi du gimtadienius. Pirmasis – 2002 m. žymi senjorų bigbendo pradžią, tuomet jį subūrė trimitininkas Romualdas Sabaliauskas, pirmuosius ketverius metus dirigavo Romualdas Jankus. 2006 m. šias pareigas perėmė Jaroslavas Cechanovičius, antrasis dirigentas Remigijus Rančys, vėliau jis įkūrė Vilniaus džiazo orkestrą. Galiausiai vadovauti bigbendui pakviestas Latvis Raitis Ašmanis. Kitas bigbendo gimtadienis – 2009-aisiais. Atsiradusios darbo vietos atviliojo nemažai muzikantų iš Vilniaus: buvusį Šiaulietį Povilą Jaraminą, beveik visus saksofonų sekcijos atlikėjus, tarp kurių Juozas Kuraitis, Danielius Praspaliauskis, Dovydas Stalmokas; trombonininką Skirmantą Sasnauską. Taip pat tris klaipėdiečius ir du latvius. Tai tik iliustruoja atlikėjų rengimo ir vidaus regionų problematiką.

Būtų drąsu teigti, kad dabartinis bigbendas yra 1954 m. Šiauliuose veikusių bigbendų tąsa, tačiau miesto estrados metraštininkai liudija apie aktyvų muzikinį gyvenimą. Šiaulietis fotografas Ričardas Jakutis gana išsamiai aprašė persipynusį džiazo ir estrados kelią ir jo atspindžius Lietuvos kontekste, todėl išsamiau šios istorijos neapžvelginėsiu.

Antrosios dienos klausytojus taip pat viliojo žinomas televizijos Monika Marija Paulauskaitė, pasižymėjusi projekte „Lietuvos balsas“ ir daugiausiai ekrane matomas Vilniaus bigbendas, pastarasis pasirinko akomponuoti mūsų pop scenos įžymybėms. Tačiau jis dar kartą įrodo, kokia gyvybinga yra dabartinė muzikos rinka, priklausanti tik nuo paklausos, įgalinančios suburti ir pilnos sudėties bigbendą ir kitokią muzikantų rinktinę, pavyzdžiui „Sinfonietą“ kelių koncertų ciklui.

Finaliniai festivalio akordai skambėjo su „Jazz Punt Big Band“, vokalistais Tanja Srednik ir Blaž Vrbič ir programa „A Tribute to The Beatles“. Svečiai iš Slovėnijos išsiskyrė muzikavimo kultūra, įdomiomis žymiausių „The Beatles“ kūrinių aranžuotėmis, įsiminė bigbendo dirigento ir trombonininko solavimas.

Iš vienos pusės festivalyje pasigedau įdomesnių meninių provokacijų ir džiazo orkestro galimybių atskleidimo. Per pastaruosius metus radosi nauji, gyvybingi projektai, pavyzdžiui Jievaro Jasinskio suburtas „Lithuanian JJazz Ensemble“, Šiaulių bigbendo nario, klaipediečio Kęstučio Sovos įkurtas Klaipėdos džiazo orkestras. Aktualios muzikos programą šįmet pristatė ir Šiaulių džiazo festivalis, vykęs keliomis savaitėmis anksčiau. Tačiau tačiau iš kitos pusės - koncertai Talšos ežero pakrantėje turi kiek kitokią misiją savo mieste, tapo gyvos muzikos salele ir kuria naujas, aktualias tradicijas ir edukuoti savo klausytojus. Taip pat Visos šalies mastu, tikiu, festivalis dar įsitvirtins, tačiau šiauliečiams jis svarbus ir reikalingas. Kaip ir Šiaulių bigbendas, retokai girdimas ir matomas kitur, tačiau savam mieste, tarsi stuburas.