Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
„Šalies gyventojų žinios apie investavimą tikrai galėtų būti geresnės − 60 proc. lietuvių nurodo turintys jų per mažai arba neturintys visai. Dėl to jie tampa menkai atsparūs netikriems investavimo pasiūlymams. Tačiau net ir nemaža dalis investicinės patirties turinčių gyventojų patenka į potencialių sukčiavimo aukų rizikos grupę, nes investuodami per įvairias platformas ar savarankiškai ne visuomet tikrina jiems prieinamų investavimo galimybių patikimumą“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Koją gali pakišti nepamatuoti lūkesčiai
Dažniausias netikrų investavimo pasiūlymų bruožas – visada žadama garantuota ir itin didelė investicijų grąža. Sukčių investavimo pasiūlymuose grąžos dydis gali siekti ir 20 proc., ir 50 proc., ir net 100 proc., o tai visiškai prasilenkia su realybe.
Kaip pastebi finansų ekspertė, istorinė metinė investicijų į akcijas grąža per pastaruosius 50 metų siekia maždaug 10 proc. Nors istoriniai rezultatai savaime neužtikrina tokių pačių rezultatų ir ateityje, nes jie gali svyruoti ir būti tiek didesni, tiek mažesni, vis dėlto reikėtų suprasti − pasiūlymai investuoti su garantuota 20 ar 50 proc. grąža skamba per daug neįtikinėtinai, kad būtų tiesa.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad dalies gyventojų lūkesčiai dėl investicijų grąžos yra pastebimai didesni ir prasilenkia su ilgamete praktika. Tai iš dalies gali lemti jų susiviliojimą sukčių pasiūlymais. Pavyzdžiui, 1 iš 10 gyventojų tyrime nurodo, kad tikėtųsi 16–25 proc. dydžio grąžos, panaši dalis norėtų didesnės nei 25 proc. investicijų grąžos“, – pažymi J. Cvilikienė.
Tyrimas rodo, kad dažniausiai gyventojai (29 proc.) tikisi 10–15 proc. siekiančios investicijų grąžos. Pakankamai realistiško, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, 6–9 proc. siekiančio uždarbio iš investicijų norėtų 22 proc. gyventojų, mažesnio nei 6 proc. – 9 proc. respondentų.
Nuostoliai – vieni didžiausių
Galimybė patirti nuostolių susiviliojus netikru investavimo pasiūlymu yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo schemų.
„Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė suma, kurią prarado ant šio sukčių kabliuko užkibę gyventojai, siekė 966 eurus. Didesnių nuostolių gyventojai patyrė susidūrę su telefoniniais sukčiais, kurie įtikina atskleisti banko sąskaitos, prisijungimo prie interneto banko duomenis ir taip sugeba pasisavinti visas banko sąskaitoje esančias lėšas“, – pažymi J. Cvilikienė.
Per pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ saugumo specialistai pradėjo 177 tyrimus dėl sukčiavimo pateikiant netikrą investavimo pasiūlymą, o bendra nuo šios sukčių schemos nukentėjusių gyventojų suma sudarė daugiau nei 170 tūkst. eurų.
„(...) Su realybe prasilenkiantys garantuotos didžiulės grąžos siūlymai, aktyvus spaudimas investuoti čia ir dabar yra aiškūs signalai, kad susidūrėte su sukčiais. Svarbu suprasti, kad investavimas yra ilgalaikis ir periodinis procesas, kuriame kantrybė ir ilgalaikės perspektyvos turėjimas yra didžiausi investuotojo sąjungininkai“, – pabrėžia finansų ekspertė.
ELTA