PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sportas2021 m. Kovo 13 d. 10:58

Nea­py­kan­ta spor­tui grįžo bu­me­ran­gu kūnui

Šiauliai

(K. Na­vic­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


167823

149 ki­log­ra­mai. Ri­ba, ku­rios ne­beap­si­kentė gar­sus lie­tu­vių reg­bi­nin­kas Ka­ro­lis Na­vic­kas. Pa­tir­ta gal­vos trau­ma, su­stabd­žiu­si pui­kią kar­jerą, kir­to ir psi­cho­lo­giš­kai. Vy­ras ėmė ne­bekęs­ti spor­to, o pa­sekmės pa­ma­žu iš­ryškė­jo kūne. Ka­ro­lis at­vi­ras: te­ko suim­ti sa­ve į ran­kas ir iš nau­jo pa­mil­ti sportą bei sa­vo kūną.

„Pykau ant sporto“

Šiaulietis K. Navickas – vienas žymiausių šalies regbininkų, sėmęsis patirties įvairiuose užsienio klubuose, turnyruose. Lietuvos vardą jis garsino Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Prancūzijoje. Savo sportininku didžiavosi ir gimtinė. Tik štai sėkmingą karjerą sustabdė galvos trauma. Paklausęs gydytojų rekomendacijų, 2018 m. spalį sportininkas buvo priverstas priimti skaudų sprendimą – baigti profesionalo karjerą.

Dar iki šio sprendimo dėl sveikatos bėdų jis negalėjo sportuoti, o sulig karjeros pabaiga ryšius su sportu nukirto galutinai. „Pusantrų metų visiškai nesportavau. Kai reikėjo neplanuotai nutraukti karjerą dėl galvos traumos, buvo labai sunku psichologiškai. Kai visą gyvenimą dirbi tokį darbą, o jis staigiai baigiasi… Buvo etapas, kad nekenčiau sporto. Kadangi nebuvo ant ko pykti, pykau ant jo“, – prisipažįsta Karolis.

Sunkiu laikotarpiu vyras apleido ir sveiką mitybą. Laisvas dienos režimas lėmė vis didėjančius kilogramus, kol galiausiai savijauta ėmė rėkti SOS. „Susikaupiau, nes jau nebebuvo smagu žiūrėti į svarstykles“, – juokiasi pašnekovas. Pirmąsyk gyvenime svėręs beveik pusantro šimto kilogramų sportininkas nebedelsė.

1.jpg

30 nereikalingų kilogramų – praeity

Valia Karoliui nesvetima – dietų dar sportuodamas buvo išbandęs nemažai, tačiau reikėjo atrasti tą, kuri būtų priimtiniausia jo organizmui. „Ieškojau tokios, kuri patiktų, nes jei nepatiks, patempsi mėnesį ar du ir tikrai palūši. Visos jos veiksmingesnės, jei propaguojamas sveikas maistas, bet žmogus turi atrasti tinkamą sau“, – sako pašnekovas.

Ir visai netikėtai praėjusį rugsėjį feisbuke jo akis užkliuvo už įrašo apie keto dietą. Apie ją, sako, iki tol negirdėjęs. Ėmęs labiau gilintis į specifiką, pasiskaitęs įvairių žmonių patirčių, nutarė pamėginti ir pats. Derino ją su protarpiniu badavimu, kai nevalgoma 16 valandų, o per dieną valgoma du ar tris kartus. Jau pirma savaitė nudžiugino rezultatais – vyras atsikratė keturių kilogramų, o ir patiekalai nevertė raukytis.

Ilgas laikotarpis be sporto leido pailsėti ir mintims. Susitaikęs su situacija, prisipratinęs mintis dėl pasibaigusios karjeros, Karolis nuo 2020 m. rugsėjo galo ėmė vėl sportuoti treniruoklių salėje. „Be sveikos mitybos, prisidėjo ir sportas. Sportavau labai daug – po 5–6 kartus per savaitę kaip profesionalas. Savo rezultatą, net geresnį, nei tikėjausi, pasiekiau per keturis mėnesius, – džiaugiasi Karolis, netekęs net 30 kilogramų. – Dabar svorį tik palaikau, jo nebemetu, noriu auginti raumenų masę.“

1.jpg

Manė būsiantis geresnis treneris nei žaidėjas

Tiesa, nuo regbio jis niekur nebuvo atsitraukęs. Po oficialios žinios apie baigiamą karjerą Karolis iškart pranešė kitą – prisijungė prie Šiaulių „Vairo-Kalvio-Ju-pojos“ klubo trenerių štabo ir tapo vyr. trenerio asistentu. Po sezono gavo kvietimą ir iš Lietuvos vyrų regbio rinktinės.

Šiaulietis sako, kad gimtojo miesto klubas jam be galo brangus: čia karjerą pradėjo jis pats, čia žaidė ir sportininko tėtis. Be to, apie treniravimą svajojo dar žaisdamas, tad nė dvejonės nekilo, svarstant dėl ateities. „Aš net maniau, kad tapčiau geresniu treneriu nei žaidėju. Nors ir žaidėjas nebuvau prastas. Bet nebuvau ir kažkoks super. Treniruoti man patiko. Regbis yra strateginė sporto šaka, o strategija mane kabina“, – sako jis.

Karolis save laiko žaidimo pedantu ir tikina esantis reiklus: „Noriu, kad viskas būtų atidirbta. Aišku, klaidų būna, bet aš noriu maksimumo ir treniruotėse, kad žaidėjai, naktį pažadinti, žinotų, ką reikia daryti.“

Išbėgo į stadioną dėl meilės klubui

Galima pajuokauti, kad Karoliui teko galimybė įprasminti garsųjį kito žinomo lietuvių sportininko – krepšininko Arvydo Sabonio – interviu. Visa Lietuva dar pamena, kaip traumą patyrusio krepšininko klausta, ar jis išbėgtų į aikštelę, jei komandai jo prireiktų.

Panaši situacija susiklostė Karoliui pernai rugpjūtį per pusfinalio rungtynes su Kauno komanda, tik pasirinkimo jis neturėjo. „Teko žaisti, nes tuomet traumuoti buvo gal 12 žaidėjų. Mane kaip iš pogrindžio ištraukė, aš tiek svorio buvau priaugęs… Bet nebuvo ką daryti, teko eiti gelbėti“, – juokiasi prisiminęs.

Tose rungtynėse Šiauliai patyrė nesėkmę, bet laikinas sugrįžimas pačiam Karoliui sukėlė įvairių įspūdžių. Atmetus priežastį dėl žaidėjų trūkumo, nepadėti komandai neleido širdis.

„Tą kartą nenorėjau žaisti, bet aš tą klubą myliu. Čia užaugau aš, čia sportavo ir pusė mano giminės, esame jame tarsi įsišakniję. Neliko ką daryti“, – sako pašnekovas ir pasijuokia: buvo tikrai sunku žaisti be pasiruošimo, o ir diena pasitaikė karšta, tad akyse vienu metu jau mirgėjo ir žvaigždutės.

Šiauliams trūksta konkurencijos

Karoliui norėtųsi, kad Lietuvoje būtų daugiau aukšto lygio regbio profesionalų. Taip, Šiauliai seniai pelnė regbio sostinės vardą, turime tris geras komandas, tačiau konkurencijos iš kitų miestų sulaukiama per mažai. „Nėra Lietuvoje tokio profesionalumo, kokio gali reikalauti iš žaidėjų, bet, palyginti, iš tikrųjų žmonės čia šiam sportui labai atsidavę, visą širdį atidavę“, – teigia.

Treneris džiaugiasi, kad „Vairo-Kalvio-Jupojos“ kolektyvas žvelgia vienoda kryptimi, o žaidėjai vertina jo patarimus. „Galėtų būti tik daugiau jaunimo. Labai sunku juos išlaikyti po mokyklos, kai išvyksta studijuoti kitur. Perspektyvių žaidėjų tikrai turėtume daug, jei jie liktų mieste“, – sako K. Navickas.

Anot jo, dabar mažųjų regbininkų grupių sudaroma vis daugiau, tad po 5–10 metų galima tikėtis didesnio komandų skaičiaus. Pats Karolis su vaikais dirbti dar, sako, nesubrendęs: „Atrodo, kad nemokėčiau jų treniruoti, nes esu labai reiklus, o su jais reikia mokėti dirbti. Tai būtų man iššūkis. O jaunimą nuo 16 metų, manyčiau, jau galėčiau treniruoti.“

2.jpg

Susidūrė ir su koronavirusu

Pašnekovas prisipažįsta: kaip ir daugeliui, taip ir jam būna sunkių momentų šiuo karantino laikotarpiu. Sporto salė–namai–parduotuvė. Toks dažniausias buvo jo maršrutas, kuris, prisipažįsta, jau varė iš proto.

„Sunku, kai negali niekur išvykti, aplankyti gražių vietų, o juk tiek daug jų turime Lietuvoje. Visi esame pervargę nuo karantino, ta pati trintis namuose, visi aplinkiniai takai ir keliai namo išminti... Vienintelis pozityvus dalykas – kad galiu sportuoti salėje, dalyvauti komandos treniruotėse, susitikti su žaidėjais. Be krepšinio ir futbolo transliacijų irgi būtų sunkiau“, – pasakoja jis.

Beje, Karoliui teko susidurti ir su koronavirusu. Sako pasigavęs jį pernai rugsėjį. Laimei, sunkių simptomų nejuto, o prasta savijauta kankino tik tris dienas.

spaudos-fondas-naujas-61-intern-32.jpg