Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Antanas Tyzenhauzas (1733–1785) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas, Šiaulių ekonomijos administratorius ir reformatorius. Vienas labiausiai išprususių Abiejų Tautų Respublikos veikėjų, kilęs iš Livonijos vokiečių baronų, buvo garsus pramonės kūrimu ir organizavimu Lietuvoje. A. Tyzenhauzas pasižymėjo kaip Šiaulių miesto urbanizacijos iniciatorius, klasicistinio miesto plano ir pramonės plėtotojas, su juo siejamas Šiaulių pakilimas.
1764 m. naujuoju Lenkijos ir Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos – ATR) valdovu buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Tada šalyje prasidėjo gilios esminės reformos, kuriomis siekta modernizuoti valstybę ir jos ekonomiką, kad ji atsilaikytų prieš grėsmingai nusiteikusius kaimynus. Neatsitiktinai 1765 m. Šiaulių ekonomijos administratoriumi paskiriamas reformų politikos šalininkas, valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio bičiulis Antanas Tyzenhauzas, kuris buvo susipažinęs su naujomis Apšvietos idėjomis ir siekė naujovių. Būtent jo dėka įvykdytos radikalios ekonominės ir urbanistinės reformos, kurios leido iš esmės pertvarkyti Šiaulių miestą. Tuomet Lietuvoje jau plito klasicizmo idėjos, kuriomis ir rėmėsi A. Tyzenhauzo planai – radialinio plano miestą perstatyti į taisyklingą stačiakampį.
A. Tyzenhauzo dėka Šiauliai iš medinės gyvenvietės tapo moderniu miestu: tai įrodo pradėti statyti ilgaamžiai mūriniai pastatai, tiesiamos naujos, tvirtos ir plačios gatvės. 1774 m. pradėta Šiaulių miesto centro rekonstrukcija, pertvarkant centrinę aikštę ir gatvių tinklą pagal klasicistinės architektūros principus. A. Tyzenhauzo valdymo metu Šiauliai tapo administraciniu centru, kuriame rinkosi bajorų seimeliai, posėdžiavo teismai, buvo sudaromas iždas.
Antanas Tyzenhauzas Šiaulių ekonomijos administratoriaus pareigas ėjo iki 1780 m. Vis dėlto miesto plėtros procesas nesustojo. Tai liudija svarbus įvertinimas Šiauliams – 1791 m. suteikta Magdeburgo (laisvojo miesto) teisė, kuri reiškė galimybę miestui turėti savivaldą, rinkti magistrato ir teismo pareigūnus.