Ne­ri­mą ke­lia blo­gė­jan­ti mo­ki­nių svei­ka­ta, ypač pra­stė­ja re­ga

Telšiai

Žydrūnas PilitauskasŠaltinis: Etaplius.lt

89644

Plun­gės ra­jo­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras (VSB) ant­ra­die­nį po­sė­džia­vu­siam Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ko­mi­te­tui pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją apie vi­suo­me­nės svei­ka­tos ste­bė­se­nos ro­dik­lius. Už­si­min­ta apie de­mog­ra­fi­nę si­tu­a­ci­ją, vai­kų ir su­au­gu­sių­jų li­gas, ne­ri­mą ke­lian­čius fak­tus. Trum­pai kal­bant, si­tu­a­ci­ja nie­ko ge­ro ne­ža­dan­ti.

Mū­sų VSB pa­teik­tais duo­me­ni­mis, Plun­gės mies­te, kaip ir dau­ge­ly­je ki­tų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių, gy­ven­to­jų skai­čius ma­žė­jo. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas ro­do, jog 2018 m. Plun­gės ra­jo­ne bu­vo 33 493 gy­ven­to­jai, t. y. 729 gy­ven­to­jais ma­žiau nei 2017 m. Iš vi­so nuo 2009 me­tų iki 2018 me­tų gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo apie 16 proc. (6 360 gy­ven­to­jų). Vy­rų tu­ri­me maž­daug 2,3 tūks­tan­čio ma­žiau nei mo­te­rų. Vy­rų mir­tin­gu­mas yra di­des­nis. Gims­ta­mu­mo ro­dik­lis (ly­gi­nant 2017 ir 2016 m.) su­ma­žė­jo.

Kal­bant apie ma­žų­jų vai­kų svei­ka­tą – kas­me­ti­niai pro­fi­lak­ti­niai svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mai pa­gal vai­ko svei­ka­tos pa­žy­mė­ji­mus ro­do, jog vi­siš­kai svei­kų iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų yra tik 79,5 proc. Gy­dy­to­jas pri­va­lo pa­tik­rin­ti krau­jos­pū­dį, klau­są, re­gą, kau­lų ir rau­me­nų būk­lę, kvė­pa­vi­mo, ner­vų sis­te­mą ir kt. Pas­ta­rai­siais me­tais daž­niau­siai iki­mo­kyk­li­nu­kams bu­vo nu­sta­to­mi krau­jo­ta­kos sis­te­mos, re­gos su­tri­ki­mai, kvė­pa­vi­mo sis­te­mos, ner­vų sis­te­mos, ske­le­to-rau­me­nų sis­te­mos su­tri­ki­mai. Re­čiau diag­no­zuo­ti odos, virš­ki­ni­mo sis­te­mos, psi­chi­kos ir el­ge­sio, klau­sos, en­dok­ri­ni­nės sis­te­mos su­tri­ki­mai.

Mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų skai­čius kas­met nuo­sek­liai ma­žė­ja (2010 m. bu­vo 5826, o 2018 m. – 4326 mo­ki­niai). Pa­gal 2018–2019 m. m. pro­fi­lak­ti­nius svei­ka­tos pa­žy­mė­ji­mus ma­ty­ti, jog re­gos su­tri­ki­mai pa­ly­gi­nus su anks­tes­niais me­tais, pa­di­dė­jo net 2,5 kar­to! Ske­le­to-rau­me­nų su­tri­ki­mų nu­sta­ty­ta 1,2 kar­to dau­giau nei pra­ėju­siais moks­lo me­tais, prie dau­giau­siai diag­no­zuo­ja­mų su­tri­ki­mų taip pat ga­li­ma pri­skir­ti krau­jo­ta­kos ir kvė­pa­vi­mo sis­te­mų su­tri­ki­mus. Re­čiau diag­no­zuo­ja­mi odos, virš­ki­ni­mo, klau­sos sis­te­mų su­tri­ki­mai.

Plun­gės VSB pa­ly­gi­no 10-ies me­tų lai­ko­tar­pio pro­fi­lak­ti­nius vai­kų svei­ka­tos pa­žy­mė­ji­mus ir pa­tei­kė iš­va­dą, jog pa­grin­di­niais su­tri­ki­mais iš­lie­ka jau mi­nė­ti re­gos, ske­le­to-rau­me­nų, kvė­pa­vi­mo, krau­jo­ta­kos sis­te­mos su­tri­ki­mai.

Su­au­gu­sių­jų plun­giš­kių svei­ka­ta ir­gi nė­ra „bliz­gan­ti“ – su­skai­čiuo­ta, jog kas­met pas gy­dy­to­jus ap­si­lan­ko vis dau­giau žmo­nių, taip pat dau­gė­ja grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos iš­kvie­ti­mų. 2017 m. dau­giau­sia už­re­gist­ruo­ta su­sir­gi­mų kvė­pa­vi­mo sis­te­mos li­go­mis, ant­ro­je vie­to­je – krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos (hi­per­ten­zi­ja ar iš­emi­nė šir­dies li­ga), pas­kui – jun­gia­mo­jo au­di­nio, rau­me­nų bei ske­le­to li­gos. Prie­žas­tys – ge­ne­ti­nės ir bio­lo­gi­nės kil­mės, taip pat įta­ko­ja el­ge­sio ir ap­lin­kos veiks­niai, ne­tin­ka­mas gy­ve­ni­mo bū­das: rū­ky­mas, ant­svo­ris, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba, kas­die­nis stre­sas, ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas.

Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šo­mis vyk­do­mos pre­ven­ci­nės pro­gra­mos, ku­rio­mis ga­li ne­mo­ka­mai pa­si­nau­do­ti gy­ven­to­jai: gim­dos kak­le­lio pik­ty­bi­nių na­vi­kų; at­ran­ki­nė ma­mog­ra­fi­nė pa­tik­ra dėl krū­tų vė­žio; sto­ro­sios žar­nos anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos; prie­ši­nės liau­kos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos bei šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų di­de­lės ri­zi­kos gru­pės pre­ven­ci­nė pro­gra­ma. Per­nai plun­giš­kiai ak­ty­viau­siai da­ly­va­vo prie­ši­nės liau­kos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pre­ven­ci­nė­je pro­gra­mo­je, o pa­sy­viau­siai – ma­mog­ra­fi­nė­je pro­gra­mo­je.

Iš­klau­sę in­for­ma­ci­ją apie vi­suo­me­nės svei­ka­tos ro­dik­lius, po­sė­džiau­to­jai ypač su­ne­ri­mo dėl vai­kų su­sir­gi­mų. Gy­dy­to­jas R. Do­vil­tis ak­cen­ta­vo, jog di­džiau­sias bau­bas yra iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas. Nuo­la­ti­nis jo nau­do­ji­mas su­ke­lia psi­chi­nes ir emo­ci­nes pro­ble­mas, ken­čia re­ga ir lai­ky­se­na. Me­di­kas svars­tė, kad per pa­mo­kas mo­ki­niams ne­tu­rė­tų bū­ti lei­džia­ma tu­rė­ti te­le­fo­nų.

Ko­mi­te­to na­rys Ta­das Šet­kaus­kis svars­tė, kad mums vi­siems bū­ti­na su­si­rū­pin­ti dėl pus­tre­čio kar­to iš­au­gu­sio re­gė­ji­mo su­tri­ki­mų skai­čiaus, už­si­mi­nė, jog gal­būt rei­kė­tų mo­kyk­lo­se ati­džiau tik­rin­ti ap­švie­ti­mo sis­te­mą. Tam pri­ta­rė ir gy­dy­to­ja I. Tau­čie­nė. Vi­ce­me­rė As­ta Bei­er­lė Ei­gir­die­nė dar ak­cen­ta­vo fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ką, dėl ko ir ky­la daug bė­dų. Abe­jo­jo, ar kū­no kul­tū­ros pa­mo­ko­se mo­ki­niai da­ly­vau­ja ak­ty­viai.

Kal­bė­da­mi apie kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas, po­sė­džiau­to­jai tei­gė ži­nan­tys, jog ne­ma­žai mo­ki­nių iš­ties „su­si­vai­ruo­ja“ at­lei­di­mo la­pe­lius – ar iš gy­dy­to­jų, ar iš tė­vų, tad tie­siog tri­na­si ant suo­le­lio no­sis su­ki­šę į te­le­fo­nus. Svars­tė, kad at­leis­ti bū­na tik nuo tam tik­ros veik­los, pa­gal su­tri­ki­mą, bet juk mo­ky­to­jas tu­rė­tų dirb­ti ir su at­leis­tai­siais, va­di­na­mą­ja spe­cia­li­ą­ja gru­pe! Mo­kyk­la esą gau­na lė­šų pa­pil­do­mam ug­dy­mui, tai vi­si mo­ki­niai tu­rė­tų bū­ti už­im­ti fi­zi­nė­mis veik­lo­mis!

Nu­tar­ta, kad mū­sų mo­kyk­los tu­rės pa­teik­ti ata­skai­tą apie lė­šų pa­pil­do­mam ug­dy­mui pa­nau­do­ji­mą, taip pat po­sė­džiau­to­jai sa­kė no­rin­tys ži­no­ti, ko­kie kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jai dir­ba mo­kyk­lo­se, kaip jie ve­da pa­mo­kas, koks mo­ki­nių ak­ty­vu­mas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt