Naujovės savivaldybės posėdžių salėje – sienas papuošė seniūnijų herbai

Liepos 19 d., Rokiškio rajono savivaldybės I aukšto posėdžių salėje įgyvendinama seniai brandinta idėja – ant sienų atsiranda valstybę ir savivaldą reprezentuojantys ženklai: Lietuvos ir Rokiškio bei seniūnijų herbai.

Kaip sako savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas, idėja, kad pagrindinėje savivaldybės salėje atsirastų valstybę ir savivaldą reprezentuojantys ženklai, jam kilo seniai. „Šioje salėje renkasi taryba, čia priimami visi svarbiausi rajonui sprendimai, norisi, kad ji būtų tikrai reprezentacinė. Iš pradžių svarstėme idėją apie herbines vėliavas, tačiau tam reikia daugiau ir kitokios erdvės, vis tik mūsų salė – ne menė, o modernaus dizaino, todėl joje geriau tinka šiuolaikiški vizualiniai sprendimai. Taigi herbai pagal specialų užsakymą pagaminti kabinami, kad gerai ir puošniai atrodytų ant sienų“, – paaiškino V. Rancevas.

Salės sienas puoš ne tik Lietuvos ir Rokiškio herbai, tačiau ir seniūnijų. „Tiesa, ne visos seniūnijos turi savo herbus, keturias jų neturinčias reprezentuos Rokiškio herbas. Savo herbus turi Pandėlio, Juodupės, Kamajų, Obelių, Kriaunų, Rokiškio miesto seniūnijos. Aišku, gražu būtų, kad visos seniūnijos turėtų savo autentiškus, bet nieko nedarysi. Prie kiekvieno herbo bus parašyta, kuriai seniūnijai jis priklauso, nes gerai žinome Rokiškio herbą, kitus – mažiau, nors, tarkim, Pandėlio herbas, kaip ir Rokiškio, pripažįstamas kaip vienas įdomiausių Lietuvos herbų, juose daug simbolikos, jie ir vizualiai gražūs“, – sako savivaldybės administracijos direktorius.

Projektą įgyvendinusi savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Giedrė Kublickienė sako, kad sunkiausia buvo susirasti kokybiškus  failus, iš kurių būtų galima pagaminti originalus atitinkančius herbus. „Ypač vargom su senu Pandėlio herbu, bet galiausiai viską pavyko išspręsti. Herbai pagaminti iš skaidraus organinio stiklo, atitinka originalius piešinius ir spalvas. Jie iškilūs ir šiek tiek atitraukti nuo sienos, kaip ir užrašai“, – pakomentavo G. Kublickienė.

Šis projektas kainavo 1694 eurus.

Rokiškio herbas

Rokiškio herbą sudaro 4 laukai ir 3 iš jų yra Rokiškį valdžiusių didikų giminių herbai.

Herbo pirmajame raudonajame lauke pavaizduota sidabrinė žvakidė – Rokiškio dvaro savininkų kunigaikščių Krošinskių herbas.

Antrajame auksiniame lauke – juodas jautis – grafų Tyzenhauzų herbas.

Trečiajame mėlynajame lauke – sidabriniai vargonai, rodantys senas Rokiškio muzikines tradicijas.

Ketvirtajame raudoname lauke – trys sidabrinės į apačią trumpėjančios juostelės su sidabrine lelija viršuje. Tai paskutiniųjų Rokiškio grafų Pšezdzieckių herbas.

Pandėlio herbas

Istoriko, heraldikos tėvu vadinamo Edmundo Rimšos teigimu, Pandėlio herbas – vienas sudėtingiausių ir įdomiausių.

Žaliame lauke ant auksinės ąžuolo šakos auksiniais lapais kylantis sidabrinis sakalas su auksiniu snapu ir kojomis. Kairysis sparnas sužeistas, su raudona kraujo dėme. Sakalas simbolizuoja Pandėlio krašte vykusias kovas, laisvės kovotojų narsą ir pralietą kraują. Auksinėje skydo galvoje 7 raudonos septynkampės žvaigždės, kur antroji iš heraldinės dešinės pakeista žydru pusmėnuliu. Pusmėnulis siejamas su Mėnulio diena ir Pandėlio turgaus diena. Miestelyje turgūs vykdavo pirmadieniais, t. y. antrą savaitės dieną, skaičiuojant nuo sekmadienio. Antra diena lotyniškai  – dies lunae, o mėnulis lotyniškai – luna. Todėl herbe ir pasirinktas mėnulis.

Manoma, kad ir Pandėlio miesto pavadinimo kilmė siejasi su savaitės dienomis, su pirmadieniu. Pandėlys – po nedelios, t.y. sekmadienio, ponedel (lenk.).

Juodupės herbas

Auksiniame lauke juodas  kairysis banguotas kaspinas su keturiomis sidabrinėmis  banguotomis gijomis.

Juodas kaspinas įprasmina upę – pro miestelį tekančią Juodupę, sidabrinės gijos simbolizuoja miestelyje klestinčią vilnos pramonę. Auksinė spalva reiškia turtą, gerovę.

Obelių herbas

Sidabriniame lauke mėlynas dešinysis kaspinas su trimis sidabriniais penkių vainiklapių žiedais raudonais viduriukais. Mėlyna juosta simbolizuoja Kriaunos upę, sidabrinis laukas – Obelių ežerą, obelų žiedai – patį Obelių miestą.

Kamajų herbas

Sidabrinis kryžius raudoname lauke su sidabriniu kvadratu centre, o kvadrate tupintis ir atgal žvelgiantis juodas strazdas.

Herbe pavaizduota miestelio kvadrato formos aikštė. Šios geometrinės figūros centre esantis strazdas simbolizuoja čia gyvenusį poetą, kunigą Antaną Strazdą, kuriam aikštėje pastatytas paminklas.

Kriaunų herbas

Mėlyname lauke kaspino pozicijoje trys kriauniniai peiliai, geležtėmis atgręžti į skydo dešinę. Platėjančių geležčių, kriaunų viršutiniai ir apatiniai kraštai sidabriniai. Kriaunos auksinės, puoštos juodu linijiniu ornamentu. Herbas priklauso kalbančiųjų herbų grupei. Herbinės figūros (trys kriauniniai peiliai) yra aliuzija į Kriaunų pavadinimą.

Kriauniniai peiliai – baltų genčių (įskaitant ir sėlių gentį, kurių buvusiose žemėse yra Kriaunos) ginklas ir įrankis. Tokie įrankiai buvo naudoti viduramžiais ir naujaisiais amžiais, senkapiuose aptinkami vyrų, moterų ir net vaikų kapuose. Trys peiliai – trys svarbiausi kovų etapai. Mėlynas skydas laikytinas prioritetiniu. Iš archeologinių tyrimų yra žinoma, kad mėlyna spalva buvo būdinga sėlių genties žmonių išeiginiams drabužiams. Be to, ši spalva simbolizuoja ežerų, vietos žmonėms svarbių dėl žvejybos, rekreacijos, gamtovaizdžio kraštą. Kriauninės peilių rankenos atspindi miestelio pavadinimą.