Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Besikuriančios politinės partijos jau vasario mėnesį žada steigiamuosius suvažiavimus. Dalis struktūras vis dar kuriančių politinių jėgų jau gali pasigirti surinkusios reikiamus 2000 steigėjų, dalis į savo gretas tebevilioja kitoms partijoms priklausančius narius. Kai kurios besiformuojančios dešiniosios jėgos neslėpė, kad steigėjų trūkumą kompensuoja iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pas juos pereinantys žmonės.
R. J. Dagys: steigėjai jau yra, partijos suvažiavimas vasario 8 dieną
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionius demokratus (TS-LKD) palikęs Rimantas Jonas Dagys teigia, kad naujai kuriamos partijos steigėjai jau yra ir steigiamasis suvažiavimas numatytas vasario 8 dieną.
R. J. Dagys taip pat neslepia, kad naujos partijos, kurios preliminarus pavadinimas yra Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“, ambicijos yra nukreiptos į kitų metų Seimo rinkimus, bei patvirtino, jog partijos kūrimo procese dalyvauja ir dalis TS-LKD priklausančių piliečių.
„Viešos statistikos dar neturiu. Žiūrime duomenis. Ateina tie žmonės, kurie jau išstojo, ir tokių yra nemažai“, – Eltai sakė R. J. Dagys.
Paklaustas, ar pats bus ir naujosios partijos pirmininkas, J. R. Dagys teigė dar nežinąs.
„Kaip nuspręs suvažiavimas. Kandidatūrų taip pat nesame formaliai aptarę ir jokių siūlymų dar nesvarstėme. Pamatysime vėliau“, – sakė politikas.
Nacionalinis susivienijimas pritraukė „šaunių žmonių iš TS-LKD“
Vytauto Sinicos ir Vytauto Radžvilo kuriama krikdeminės krypties politinė jėga, ko gero, pasivadins „Nacionaliniu susivienijimu“ . Visgi iniciatoriams dar nepavyko surinkti partijai suburti būtinų 2 tūkst. steigėjų. Tačiau, pasak organizacinio komiteto vadovo Arno Simučio, ši problema sprendžiama konservatorių sąskaita. A. Simučio teigimu, „Nacionalinis susivienijimas“ vis daugiau žmonių sulaukia iš TS-LKD.
„Iš tikrųjų šaunių žmonių ateina iš Tėvynės sąjungos“, – Eltai sakė A. Simutis.
Pasak A. Simučio, „Nacionalinis susivienijimas“ jau įsteigė 26 skyrius Lietuvos miestuose.
„Mes turime jau 26 skyrius Lietuvos miestuose, ir tai padarėme faktiškai per pusantro mėnesio. Dideliu tempu renkame žmones, tai tikrai turėsime (2 tūkst. steigėjų – ELTA)“, – teigė jis.
Pasak jo, steigiamasis suvažiavimas numatomas vasario 15 dieną, jame bus išrinktas ir partijos pirmininkas.
„Planuojame vasario 15 dieną. Dar negalime konkrečiai patvirtinti, bet planas yra toks. Per artimiausią savaitę galėsime tiksliai pasakyti“, – sakė A. Simutis.
A. Zuokas, R. Žemaitaitis, A. Paulauskas bendros jėgos pagrindinio lyderio ieško iš šalies
„Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad jau kitą savaitę bus pristatytas besijungiančių TT, Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) bei buvusio parlamentaro Artūro Paulausko politinių jėgų bendras pavadinimas ir simbolika.
Pasak A. Paulausko, planuojama, kad politinis darinys 2020 m. Seimo rinkimuose dalyvaus kaip viena politinė partija. Vis dėlto R. Žemaitaitis pažymi, kad jei nesuspėtų sutvarkyti visų teisinių įsipareigojimų, reikalingų partijai įkurti, vyksiančiuose Seimo rinkimuose apie bendradarbiavimą dar 2019 m. pabaigoje prakalbę politikai ir jų vedami politiniai dariniai dalyvautų koaliciniu pagrindu.
„Viskas eina į tai, kad būtų įkurta viena politinė partija, tai reikia labai daug techninių ir teisinių dalykų padaryti. Reikia kongreso, tarybų, regionų tarybų, valdybos... Tai gali įvykti gegužės ir birželio mėnesiais. Liko teisiniai juridiniai dalykai (...) Jeigu nespėsime teisiškai susitvarkyti dokumentų, dalyvausime tuomet kaip koalicija. Politinės kampanijos dalyviais būsime kartu, jeigu spėsime partiją įregistruoti“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis dar neatskleidė, kaip galėtų vadintis naujas politinis darinys.
A. Paulauskas taip pat teigė, kad kitą savaitę gali paaiškėti ir besijungiančios jėgos politinis lyderis. Pasak jo, norima, kad žmogus būtų iš šalies.
„Kitą savaitę renkamės tais klausimais diskutuoti. Turėjome tokią nuostatą, kad pakalbintume kitus žmones. Su jais turėjo tiek Zuokas, tiek Žemaitaitis pakalbėti, tai antradienį žiūrėsime, kokie rezultatai“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl vis dėlto pirmininkas nebus vienas iš besijungiančių jėgų lyderių, A. Paulauskas atsakė, kad priežastis – politinė praeitis, kuri ne visiems įtinka.
„Kiekvienas mūsų turime ir naštas, kurias atsinešame. Didesnį ir ilgesnį politinį gyvenimą, vieni dėl to mus mėgsta, kiti nekenčia. Bet visi atsakymai bus kitą savaitę“, – sakė jis.
A. Juozaitis sujungė dvi politinės jėgas
Filosofo Arvydo Juozaičio vedamas judėjimas „Lietuva yra čia“ , praėjusį šeštadienį susijungęs su Kartų solidarumo sąjunga, pasivadino „Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai“. Pats A. Juozaitis tapo ir partijos pirmininku.
A. Juozaičio judėjime yra apie tūkstantį narių, o Kartų solidarumo sąjungoje – apie 3 tūkst.
A. Juozaitis viliasi, kad jo vadovaujama partija 2020 m. Seimo rinkimuose laimės apie 20–30 mandatų.
Iš pradžių filosofas pats planavo steigti naują partiją, tačiau nepavyko surinkti būtino steigėjų skaičiaus. Vėliau bandė jungtis su subyrėjusia Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“, kuriai tuomet vadovavo buvęs „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius. Pasak A. Juozaičio, keliai tuomet išskyrė, nes V. Kamblevičiaus vadovaujama frakcija norėjo tik postų, o ne esminių pokyčių Lietuvai.
V. Kamblevičius neatmeta galimybės jungtis prie socialdarbiečių
Atsiskyręs nuo „tvarkiečių“ V. Kamblevičius žadėjo, kad jo vadovaujama frakcija „Lietuvos gerovei“ ateityje įgaus ir partijos statusą. Iš pradžių V. Kamblevičius jėgas jungė su filosofo A. Juozaičio vedamu judėjimu „Lietuva yra čia“. Tačiau sausio pradžioje judėjimų keliai išsiskyrė.
Galiausiai sausio 13 dieną subyrėjo ir pati frakcija „Lietuvos gerovei“ iš jos pasitraukus Kęstučiui Bartkevičiui.
Likę frakcijos nariai V. Kamblevičius, Rimas Andrikis ir Ona Valiukevičiūtė prisijungė prie valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos.
Tuo tarpu pats V. Kamblevičius teigė neatmetąs galimybės prisijungti ir prie pačios Socialdemokratų darbo partijos, tačiau, tvirtino jis, tai dar nėra nuspręsta.
„Dabar dar kol kas apie tai nemąstom, bet rinksimės aktyvas ir tada nuspręsim ir jus informuosim“, – sakė V. Kamblevičius.
ELTA