Naujos kartos narkomafija narkotikų negamino – juos pirko Lietuvos vaistinėse

Filmuose, TV žiniose ir kriminalinėse kronikose narkomafija tradiciškai vaizduojama kaip brutalūs nusikaltėliai, su ginklais saugantys narkotikų fabrikėlius, iš kurių „produkcija“ patenka į gatves. Tačiau nauji laikai reikalauja naujų metodų – Kaune susibūrusi nusikalstama grupuotė narkotikų negamino, bet, pasinaudodama suklastotais receptais, daugelyje Lietuvos miestų masiškai supirkinėjo psichiką veikiančius ir priklausomybę sukeliančius vaistus, taip pat priskiriamus prie narkotinių medžiagų.

Tačiau šią veiklą bent kuriam laikui nusikaltėliams teks pamiršti – teisėsauga išaiškino grupuotę, o teismai užkirto kelią tolesniems nusikaltimams.

Grupuotė aktyviausiai veikė 2015-2016 metais, kol pateko į teisėsaugos akiratį. Nors nuo tos akimirkos praėjo jau keleri metai, apkaltinamasis nuosprendis grupuotės nariams įsiteisėjo tik prieš Velykas – įvairių nusikaltimų ir grupuotės veikimo principų aiškinimasis, jų įrodinėjimas teisme pareikalavo nemažai laiko ir pastangų.

2016 m. pavasarį naujoji narkomafija nelauktai „apsišvietė“, kai Alytaus pareigūnai ėmė domėtis pranešimais apie padirbtus receptus, o siūlo galas atvedė prie nusikaltėlių, kuriuos domino plačiai gan žinomas ir savotišku vartotojiškos ir nedvasingos visuomenės simboliu tapęs vaistas „Xanax“, o tiksliau – jo veiklioji medžiaga alprazolamas. Pastaroji cheminė medžiaga veikia panašiai, kaip ir opiatai bei opioidai – nuima nerimą ir rūpesčius, tačiau, ilgai vartojant, sukelia priklausomybę, kuri neretai būna gan sunki.

Atlikus kruopštų tyrimą galiausiai paaiškėjo tikrasis šios grupuotės veiklos mastas – tai, kas iš pradžių atrodė kaip pavieniai atvejai bandant su padirbtais receptais įsigyti psichiką veikiančių vaistų, galiausiai išaiškėjo esantis koordinuotas nusikaltėlių, kurių tikslas buvo supirkti kuo daugiau „Xanax“ pakuočių, tinklas.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad tokiu neįprastos veiklos organizatoriumi tapo ne koks novatorius, bet iš kriminalinio pasaulio atėjęs asmuo – ne kartą už įvairius nusikaltimus Kauno rajono gyventojas Vaidas Pikelis. Pastarasis veikėjas veiklą organizavo paprastai – būdavo suklastojami receptai, kuriuos pasiėmę gaujos nariai vykdavo į įvairius Lietuvos miestus, skirtingose vaistinėse pirkdavo kaip įmanoma daugiau „Xanax“ pakuočių ir gautus vaistus parveždavo V. Pikeliui.

Vadeiva savo „darbuotojams“ užpildavo benzino, pasirūpindavo kelionės reikalais, o už kiekvieną jam parvežtą tabletę sumokėdavo 15-20 centų. Vėliau, jau parduodant, „Xanax“ kaina išaugdavo keleriopai – už vieną raminamųjų vaistų tabletę V. Pikelis prašydavo 3,4 euro.

Galutiniai skaičiai gali priblokšti – grupuotė suklastojo tūkstančius receptų, iš viso buvo supirkusi apie 70 tūkst. „Xanax“ tablečių, nežinia, kiek jų pardavusi. 2016 metais atlikus kratas grupuotės narių namuose ir automobiliuose buvo rasti šimtai suklastotų receptų ir vaistų tablečių.

Paaiškėjo, kad su nusikaltėliais bendradarbiavo ir vaistinių darbuotojai, kurie užmerkdavo akis prieš keistus pirkimus ir parduodavo „Xanax“ dideliais kiekiais. Toks elgesys jiems atsirūgo – štai 2020 m. balandį Kauno apygardos teisme už pagalbą šiai grupuotei buvo nuteista buvusi Prienų rajone esančios Išlaužo vaistinės direktorė Astrida Tamošiūnienė ir jai padėjęs vienos farmacijos bendrovės atstovas Liudas Basevičius. Nustatyta, kad 2016 m. vasarą A. Tamošiūnienė daugiau nei 700 kartų pardavė „Xanax“ tablečių pagal suklastotus receptus, o L. Basevičius parūpindavo blankų receptams klastoti.

Kaip ir priklauso mafijos atstovams, grupuotės nariai turėjo ginklų – pas vieną rastas nelegaliai laikomas dujinis pistoletas, o grupuotės lyderis V. Pikelis turėjo neteisėtai laikomą modifikuotą rusišką karabiną „Toz“.

Padirbinėti receptus pristatė paauglę

Išaiškinus nusikaltėlių grupuotę, kelerių metų trukmės ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas, o baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui. Septyni asmenys buvo kaltinti ne tik disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, dokumentų klastojimu ir neteisėtu ginklų laikymu, bet ir vaiko įtraukimu į nusikalstamą veiklą.

2020 m. lapkritį Kaune grupuotei buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo už dalyvavimą organizuotoje nusikalstamoje veikloje buvo nuteisti Danielius Degutis, Loreta Bunevičienė, taip pat dar vienas vyras ir dvi merginos.

V. Pikelis nuo teisingumo ėmė slapstytis, todėl jo atžvilgiu byla buvo išskirta. O dar viena mergina, kuri, būdama paauglė, buvo D. Degučio pristatyta klastoti receptus, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista.

Toks nuosprendis galutinai įsiteisėjo tik prieš Velykas, mat prieš tai jau kelis kartus teistas D. Degutis, turėjęs organizuotoje grupėje ne patį mažiausią vaidmenį, nesusitaikė su jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir apskundė nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui.

D. Degutis buvo nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. vasario su L. Bunevičiene vykdavo į įvairius Lietuvos miestus, atvykus moteris vaistinėse pateikdavo suklastotus receptus ir pirkdavo „Xanax“. Tačiau galiausiai L. Bunevičienė įkliuvo, kai vaistininkei suklastotas receptas pasirodė įtartinas. D. Degutis taip prižiūrėjo ir dar vieną nuteistą gaujos narį, su kuriuo taip pat važinėdavo po Lietuvos vaistines ir pirkdavo raminamuosius vaistus. Tačiau galiausiai abu vyrai 2016 m. liepą buvo sulaikyti automobilyje su įkalčiais,

Kai D. Degutis buvo sulaikytas, pas jį rasta 840 „Xanax“ tablečių ir 36 padirbti receptai, o atlikus kratą namuose rastas dar 181 receptas ir neteisėtai laikomas dujinis pistoletas.

Vyras taip pat prisidėjo prie receptų klastojimo – paaiškėjo, kad nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. liepos, kai buvo sulaikytas su įkalčiais, D. Degutis suklastojo mažiausiai 636 receptus, kurie nusikaltėlių buvo panaudoti vaistams pirkti.

Nusikaltėlis ne tik pats klastojo receptus, bet ir įtraukė į šį darbą nepilnametę merginą, kuri 2016 m. pavasarį ir vasarą pagal D. Degučio nurodymus suklastojo mažiausiai 242 receptus. Kaip paaiškėjo bylos metu, vėliau su šia mergina, jau sulaukusia pilnametystės, vyras sukūrė šeimą.

Įkliuvę atsisuko prieš vadeivą

Išaiškėjus organizuotai nusikalstamai veiklai, grupuotės nariai atsisuko prieš jos vadeivą V. Pikelį ir ėmė teigti, kad pastarasis jais pasinaudojo, jie nežinoję, į ką išties įsipainiojo.

Panašiai aiškino ir D. Degutis, prašęs teismo, kad nereikėtų atlikti jam paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, šią teisėjai atidėtų lygtinai.

Vyras pripažino, kad buvo V. Pikelio pasamdytas dirbti vairuotoju ir vežiojo kitus nuteistuosius pirkti vaistų, tačiau tikino nežinojęs, kad perkamos psichotropinės medžiagos.

Dar daugiau – nuteistasis tikino, kad, užpildydamas receptus neegzistuojančių pacientų duomenimis, jis nesuvokė darantis nusikalstamą veiką.

D. Degutis taip pat tikino, kad jau grįžo į doros kelią – po šios istorijos daugiau nenusikalto, sukūrė šeimą, susirado darbą, kuriame yra vertinamas teigiamai.

Tačiau apeliacinio teismo malonės vyras nesulaukė – anot teisėjų, D. Degutis jau buvo teistas, o minimali bausmė už disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų yra 10 metų nelaisvės, todėl nuteistasis neturėtų sulaukti dar didesnės malonės, nei jam jau parodyta.

Be to, anot Lietuvos apeliacinio teismo, D. Degutis puikiai suvokė, į ką įsitraukė, kokius medikamentus perka ir ką klastoja – tai įrodo ne tik gausūs surinkti įkalčiai, bet ir L. Bunevičienės parodymai; moteris tyrėjams pasakojo, kad ją „Xanax“ pirkti vežiojęs D. Degutis aiškino, jog pats neina į vaistinę, nes iš jo veido matosi, kad jis yra narkomanas, o tokiems šių vaistų neparduodavo, vaistinėse jais suabejodavo.

Alfa.lt