Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
G. Bartuškos (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Apsaugos nuo koronaviruso rekomendacijų vairuotojai turi nepamiršti net ir patekę į eismo įvykį. Draudikai vairuotojams pataria po avarijos kelyje vengti tiesioginio kontakto ir pildyti ne popierinę, o elektroninę eismo įvykio deklaraciją.
„Pastaruoju metu itin svarbu kuo mažiau tiesiogiai bendrauti su kitais žmonėmis. Vairuotojai šios rekomendacijos taip pat privalo laikytis. Nors automobilių srautas gatvėse yra sumažėjęs, tačiau eismo nelaimių išvengti, deja, nepavyksta. Būtina atkreipti dėmesį, kad, esant dabartinei situacijai, į avariją Lietuvoje patekę vairuotojai neturėtų kartu su kitu avarijos dalyviu pildyti popierinės eismo įvykio deklaracijos. Įvykus nelaimei, reikėtų pasinaudoti elektronine eismo įvykių deklaravimo sistema“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ir elektroniniu būdu taip pat tiksliai galima užfiksuoti eismo nelaimės aplinkybes bei informaciją apie ją be jokio tiesioginio kontakto su žmonėmis perduoti draudimo bendrovėms.
Siūloma pildyti dviem įrenginiais
„Jei įvykus eismo nelaimei vairuotojai elektroniniu būdu pildys eismo įvykio deklaraciją, jų bus prašoma nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius ir jų vairuotojų duomenis, įrašyti informaciją apie įvykio laiką ir vietą, nubraižyti eismo nelaimės schemą ir įkelti aplinkybes fiksuojančias nuotraukas“, – pasakojo V. Katilienė.
Jos teigimu, vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei. „Karantino sąlygomis labai svarbu, kad eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nebereikia apie nelaimę pranešti savo draudimo bendrovei, o nukentėjusiajam beliekia tik susisiekti su draudimo bendrove dėl tolesnio žalos atlyginimo proceso. Visi procesai vykta nuotoliniu būdu, todėl, plinant virusui, tai – patikimas kelias saugoti save ir kitus“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.
V.Katilienė pabrėžė, kad duomenis apie įvykusią eismo nelaimę galima užpildyti ir vienu, ir dviem išmaniaisiais įrenginiais. „Po eismo nelaimės vairuotojai tai gali atlikti atskirai – kiekvienas savajame automobilyje, jei jo būklė yra saugi. Kitas variantas – laikantis saugaus atstumo nuo kitų žmonių, viską užpildyti skirtinguose telefonuose. Kai vairuotojai pateikia informaciją apie įvykį, sistema jo duomenis į vieną dokumentą sujungia automatiškai“, – sakė draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Elektroninėje deklaracijoje – mažiau klaidų
Pasak V. Katilienės, eismo įvykio deklaracija yra svarbiausias dokumentas nagrinėjant eismo įvykį, todėl itin svarbu ją pildant išvengti klaidų. „Mūsų statistika rodo, kad beveik kas antroje ranka užpildytoje deklaracijoje pasitaiko netikslumų. Mažiau nesusipratimų kyla pildant bendrąją informaciją, tačiau klupti pradedama ties įvykio aplinkybių apibrėžimu. Tačiau pildant deklaraciją elektroniniu būdu nemažos dalies būtų galima išvengti, nes sistema paprasčiausiai neleis pateikti klaidingai ar nepilnai užpildyto dokumento. Be to, pildant elektroniniu būdu gerokai sumažėja galimybių galimoms eismo įvykių interpretacijoms ir klaidinimo veiksmams“, – tvirtino V. Katilienė.
Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, Lietuvoje kasmet įvyksta apie 90 tūkst. eismo nelaimių, po kurių vairuotojams yra poreikis pildyti eismo įvykių deklaracijas.