PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Liepos 8 d. 17:36

Naujausioje Bonaventūro Šalčio parodoje – neįtikėtinas portretinis meistriškumas

Šiauliai

Gintarė Daknytė

Julita Galdikienė ŠMKC „Laiptų galerija“Šaltinis: Etaplius.LT


308356

Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės) dienos išvakarėse Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ duris atvėrė šiauliečio dailininko, maestro Bonaventūro Šalčio tapybos darbų paroda BONUS VENTUS, kurioje pateikiama autoriaus kūrybos retrospektyva.

Meno pasaulyje Bonaventūras Šaltis žinomas kaip portretų, švelnių peizažų, natiurmortų, abstrakcijų kūrėjas. Tačiau koks yra tikrasis dailininko veidas – peizažisto, portretisto ar abstrakcionisto – parodos atidarymo metu sunku buvo įvardinti net ją pristačiusiems Ričardui Jakučiui ir Kornelijui Užuotui. „Bonaventūras Šaltis yra Bonaventūras Šaltis. Jis yra viskas“, – dailininko fenomeną trumpai, bet labai taikliai apibūdino Kornelijus Užuotas.

Ričardas Jakutis pridėjo, kad kalbant apie Bonaventūrą Šaltį, kalbą būtina pradėti nuo piešinio, nes tai yra jo kūrybos pagrindas. Jam pritarė ir Kornelijus Užuotas, prisiminęs studijų laikus: „Man labai gyvenime pasisekė, kad jau nuo pat pirmo kurso mano dėstytojas buvo Bonaventūras Šaltis, kuris dėstė piešimą. Iškart gavau gyvenimiškų pamokų, o pirmasis dalykas, kurį teko išmokti – tinkamai nudrožti pieštuką. Tai – nuoseklaus darbo pagrindas, kuris yra labai svarbus“.

Parodos atidarymo metu pastebėta, kad autorius labai plona linija varijuoja tarp saldumo, personažo charakterio ir meistrystės. Vaikštant tokia plona briauna labai sunku nenugriūti bei išlaikyti pusiausvyrą. „Tai tik Bonaventūras Šaltis taip sugeba, sunku net paaiškinti. Jis eina ta briauna, bet niekada nepaslysta, nenukrenta į tą prarają, nenueina į kičo pasaulį. Jo tapyba yra tikra“, – apie neeilinį dailininko talentą pasakojo Ričardas Jakutis.

„Dėl balansavimo ties saldumo riba, šį teiginį aš patvirtinčiau – širdis linksta link romantizmo. Ir romantizmas puikiausiai turi teisę gyvuoti menuose. Romantizmas yra poetinė diagnostika mano tos plastikos. Taip ir tęsiasi. Aš, matyt, esu toks iš gamtos, iš prigimties romantikas, toks kaimo vaikelis. Nieko čia keisto nėra – viskas yra labai paprasta. Tik gerai „sukaltas“ turi būti kūrinys“, – pasakojo Bonaventūras Šaltis.

Vakaro metu autorius mintimis nuklydo ir į jaunystės laikus, kuomet žengė pirmuosius žingsnius meno pasaulyje. Dailininkas pasakojo, kad įnirtingai piešti pradėjo būdamas penktoje ar šeštoje klasėje: „Tėvai turėjo italų dailininko paveikslą, kuriame pavaizduotas Kristus, iš valties sakantis pamokslą. Ir aš galvojau, kuo aš prastesnis, reikia nupiešti. Tai ilgai kankinausi, bet vis tiek kažką padariau. Paskui po pamokų mokykloje buvau paliktas dėl „kopijų“ – mokytoja nepatikėjo, kad galiu piešti. Buvau priverstas įrodyti“.

Studijų metais būsimam dailininkui ir vėl teko įrodinėti, kad nėra iš kelmo spirtas. Ketvirtame kurse jo portretus sukritikavo profesorius. Jaunuolis rankų nenuleido – visą vasarą piešė naktimis, o grįžus rudenį tas pats dėstytojas pasakė: „Dirbi puikiai“.

Parodos atidarymo metu įprasmintas ir dar vienas labai reikšmingas įvykis – artėjantis dailininko 75-erių metų jubiliejus. Poetinę dovaną autoriui dovanojo vienas svarbiausių žmonių jo gyvenime – dukra Monika Šaltytė. Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė tėčiui skaitė M. Martinaičio, V. Mačernio, P. Širvio eiles.

Kiekvienas Monikos Šaltytės skaitomas eilėraštis tiesė sąsajas su dailininko kūryba ir gyvenimu. Antai M. Martinaičio „Prisiminimas“ skirtas ne tik tėčiui, bet ir jo nutapytam savo paties tėvo portretui: „Nuo pat mažumės, kiek save atsimenu, šitas paveikslas buvo pagrindinis, keliaujantis visur ir visada. Visada garbingiausioje vietoje, kabantis studijoje ar bet kur kitur, kur mano tėtis gyventų. Jo tėčio paveikslas visada keliauja kartu“, – paslapties šydą praskleidė Bonaventūro Šalčio dukra.

BONUS VENTUS, išvertus iš lotynų kalbos – „geras, palankus vėjas“. Į parodos atidarymą susirinkęs gausus būrys Bonaventūro Šalčio talento gerbėjų simboliškai jam ir linkėjo tik vieno – gero vėjo: tiek kūryboje, tiek ir asmeniniame gyvenime. „Labai miela gyventi šitame pasaulyje dailės“, – kukliai tarstelėjo autorius, į savo paties kūrybos parodą atvykęs „tiesiai nuo molberto“.

Bonaventūro Šalčio tapybos darbų paroda BONUS VENTUS bus eksponuojama iki liepos 27 d.

© Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė

Monika Šaltytė šalia paveikslo TĖVAS (1986 m.) © Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė

© Gintarė Daknytė