Nau­jas pa­ra­zi­to­lo­gų ra­di­nys – kas­pi­nuo­čio kiau­ši­nė­lių kap­su­lės

Vilnius

Moks­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je yra ap­ra­šo­ma, kad li­go­nius var­gi­no kas­pi­nuo­čių na­re­lių ak­ty­vus ša­li­ni­ma­sis, išan­gės nie­žė­ji­mas, mie­go su­tri­ki­mas, ape­ti­to pra­ra­di­mas, vi­du­ria­vi­mas, pil­vo skaus­mas ir bend­ras dirg­lu­mas. (Freepik.com nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

216529

2021 me­tais ti­riant smė­lio mė­gi­nius, vie­na­me iš jų bu­vo ras­tas neei­li­nis ra­di­nys – Di­py­li­dium ca­ni­num, ki­taip dar va­di­na­mo agur­ki­niu kas­pi­nuo­čiu, kiau­ši­nė­lių kap­su­lės. Na­cio­na­li­nės vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jos (NVSPL) Pa­ra­zi­to­lo­gi­nių ty­ri­mų po­sky­ry­je tai pir­ma­sis toks ra­di­nys smė­ly­je per vi­są po­sky­rio gy­va­vi­mo is­to­ri­ją.

Kas tai ir kur aptinkama?

Dipylidium caninum yra šunų ir kačių kaspinuotis, kuriuo gali užsikrėsti ir žmogus. Šiais kaspinuočiais užsikrečia taip pat vilkai, usūriniai šunys ir lapės. Iš šuns, katės ar kito mėsėdžio žarnyno pasišalinę kaspinuočio nareliai yra lipnūs, prilimpa prie gyvūno odos ar kailio, o nareliams plyšus ar suirus, į aplinką patenka kapsulių su kiaušinėliais. Vienoje kapsulėje būna nuo 5 iki 20 ir daugiau kiaušinėlių.

Helmintas gali išaugti iki 60 cm ilgio (vidutiniškai – 15 cm), o jo subrendę nareliai panašūs į agurkų sėklas. Dėl šio panašumo ir prigijo pavadinimas – agurkinis kaspinuotis.

Agurkinio kaspinuočio vystymasis vyksta per tarpinius šeimininkus – kačių blusas ir šunų plaukagraužius. Kai kurių mokslininkų duomenimis, užkrato perdavime dalyvauja ir šunų ar net žmogaus blusos. Minėtų ektoparazitų lervos, gyvendamos šuns ar katės guolyje, grindų plyšiuose, yra ėdrios, praryja ir šias kapsules, pilnas kiaušinėlių, o toliau lervų organizme jau vyksta kaspinuočių iš kiaušinėlio vystymasis.

Iš praryto Dipylidium caninum kiaušinėlio blusos ar plaukagraužio lervoje išnyra onkosfera, kuri vystosi iki Dipylidium caninum kaspinuočio lervutės. Tada iš blusos ar plaukagraužio lervos išauga suaugęs vabzdys, kuriame jau gyvena kaspinuočio lervutė – cisticerkoidas. Tokį, užsikrėtusį šiuo kaspinuočiu, vabzdį prarijęs šuo ar kitas naminis gyvūnas ir užsikrečia....

Jau suaugusių blusų ir plaukagraužių maitinimosi organai nepritaikyti ėsti šio kaspinuočio kiaušinėlių.

Kaip žmogus gali užsikrėsti Dipylidium caninum kaspinuočiu?

Blusų ar plaukagraužių lervos yra visiškai mažytės: 2–5 mm ilgio, balkšvos, su blyškiais plaukeliais. Plika akimi jas ne visada galima pastebėti. Tačiau šokuojančią blusą dauguma turbūt yra matę. Jei šuo, ką tik dantimis sutraiškęs užsikrėtusią minėtu kaspinuočiu blusą, laižys žmogaus veidą, jo seilėse taip pat bus užkrečiamų kaspinuočio kiaušinėlių kokonų ar išsibarsčiusių kiaušinėlių. Iš jų žmogaus organizme, veikiant virškinimo sultims, išsirita Dipylidium caninum kaspinuočio lervutė ar lervutės, kurios per tris savaites išauga į kaspinuočius, o šie jau gali išskirti kiaušinėlių kokonus.

Bet kokiu atveju, kad žmogus užsikrėstų agurkiniu kaspinuočiu, jis turi atsitiktinai suvalgyti užsikrėtusią blusą ar plaukagraužį arba bent į žmogaus burną turi pakliūti Dipylidium caninum cisticerkoidas (lervutė) iš sutraiškytos blusos. Dėl šios priežasties nereikėtų bučiuoti savo augintinių!

Statistika

Taip pat iš visų pasaulyje registruotų žmonių susirgimų dipilidioze, ¾ atvejų sirgo vaikai, dažniausiai – nuo 1 iki 5 metų. Jų kontaktas su naminiais gyvūnais yra artimiausias, antra vertus, maži vaikai dar neturi išsiugdę pakankamų higienos įgūdžių ir jų žaidimų įpročiai yra kitokie nei didesnių vaikų. Susirgimai registruoti 24 pasaulio šalyse, daugiausia Italijoje (100 atvejų), JAV (86 atvejai), Japonijoje (81 atvejis), net kaimyninėje Lenkijoje buvo registruoti 6 susirgimų atvejai (iki 2016 m. liepos mėn.).

Kaspinuočio Dipylidium caninum kiaušinėliai aplinkoje, temperatūrai esant +30 °C, išlieka užkrečiami apie 2,5 mėn., o +15 °C temperatūroje – net iki 3,5 mėnesio.

Šunų ir kačių užsikrėtimo procentas yra nuo 1 iki 60 proc., priklausomai nuo geografinės vietovės.

Lietuvoje neseniai buvo atliktas tyrimas, kokie parazitai yra paplitę šunų veislynuose ir prieglaudose (Neringa Liutkutė, 2016, Kaunas). Nustatyta, kad 2,6 proc. šunų yra užsikrėtę agurkiniu kaspinuočiu ir, aišku, daugiau nei 15 proc. šunų buvo užsikrėtę toksokaromis. Žinoma, gyvūnai prieglaudose buvo 2,5 karto labiau užsikrėtę virškinamojo trakto helmintais negu tie, kurie augo veislynuose.

Žmogui užsikrėtus agurkiniu kaspinuočiu, stipriai išreikštų požymių nebūna. Mokslinėje literatūroje yra aprašoma, kad ligonius vargino kaspinuočių narelių aktyvus šalinimasis, išangės niežėjimas, miego sutrikimas, apetito praradimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir bendras dirglumas. Retais atvejais šie parazitai gali sukelti vėmimą.

Dėl įvairių parazitinių helmintų kiaušinėlių pravartu išsitirti ne tik privačią smėlio dėžę, bet ir savo daržo dirvožemį, kuris gali būti ne mažiau pavojingas.

Norėdami išsitirti smėlį arba daržo dirvožemį, galite kreiptis į NVSPL specialistus Šiauliuose – (8 41) 399 879, (8 41) 430 802.

NVSPL informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt