Aktualijos | 4 MIN.
NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Baueris sako, kad Vilniuje Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti naujuosius regioninės gynybos planus. Tačiau, pabrėžia jis, vėliau valstybėms reikės susitarti, kaip kiekviena iš NATO narių prisidės prie šių planų įgyvendinimo.
„Esame pakeliui į jų patvirtinimą, reikia atlikti kai kurias kitas procedūras. Tai yra regioniniai planai ir juose atsižvelgiama ne tik į rytinį flangą, tai labai svarbu pabrėžti. Juose atsižvelgiama į grėsmes, su kuriomis susiduria
NATO, t. y. į Rusiją ir teroristines grupuotes“, – pirmadienį LRT televizijai sakė R. Baueris, akcentuodamas, kad naujieji regioninės gynybos planai aprėpia ne tik veiksmus sausumoje, bet ir jūroje, oro, kosmoso bei kibernetinėse erdvėse.
„Gera žinia, kad esame pakeliui į jų patvirtinimą prieš NATO viršūnių susitikimą. Esu nusiteikęs pozityviai“, – sakė jis.
Admirolas pažymėjo, kad derybos dėl to, kaip bus telkiami NATO kolektyviniai pajėgumai planui įgyvendinti, pareikalaus papildomo laiko.
„Tuomet susėda NATO valstybės ir tariasi, kurią kolektyvinių pajėgumų rinkinio dalį perims, pavyzdžiui, Lietuva, Jungtinė Karalystė, Italija, Portugalija. Tada prasideda darbas, kad visi žinotų, ką jiems reikės daryti. Ir tam prireiks šiek tiek laiko, kad įdarbintume daugiau žmonių, juos paruoštume, pagerintume jų parengtį, nes yra didelis skirtumas tarp reagavimo į krizes operacijų ir kolektyvinės gynybos“, – tvirtino NATO karinio komiteto vadovas.
R. Baueris akcentavo, kad naujieji planai numato greitą reagavimą į NATO valstybėms kylančias grėsmes. Todėl, tęsė jis, atitinkamiems veiksmams reikia ir daugiau aukštesnės parengties pajėgų.
„Žinoma, mums reikia pirkti pajėgumus, kurių neturime visai ar turime per mažai. Tai yra darbas, kuriam reikia investicijų, reikia juos užsakyti ir dirbti kartu su pramone, kuri turi tuos pajėgumus gaminti. Tada prieiname prie gynybos pramonės gamybinių pajėgumų temos, kur iš tiesų nėra skirta dideliems poreikiams, o skirta reguliariems poreikiams per ilgą laikotarpį“, – aiškino admirolas.
„Taigi, tai yra visko derinys ir prireiks šiek tiek laiko, kol tai bus padaryta“, – teigė jis.
Visgi, nepaisant laukiančio įtempto darbo, R. Baueris teigė, jog NATO turi šiek tiek laiko pasiruošti atremti iš Rytų kylančias grėsmes, mat, pasak jo, Rusija nebėra tokia stipri, kokia buvo iki plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Tačiau gera žinia yra ta, kad turime šiek tiek laiko, nes Rusija nebėra tokia stipri, kokia buvo iki 2022-ųjų vasario 24-osios, o planai yra pagrįsti rusų pajėgumais iki
karo. Tad planai yra tokie, kad net jei rusai po karo susigrąžintų jėgas iki tokio lygio, koks buvo prasidėjus karui Ukrainoje, mūsų padėtis vis tiek būtų gera“, – kalbėjo admirolas, akcentuodamas, kad Maskva sieks atsigauti ir atstatyti fronte patirtus praradimus kaip įmanoma greičiau.
„Taip, Rusija atsikurs. Bet iki kol Rusija taps pajėgesnė, nei buvo iki 2022-ųjų vasario 24-osios, mums nereikia keisti savo planų”, – pridūrė R. Baueris.
ELTA primena, kad pirmadienio vakarą, Vilniaus NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, skelbta, kad Aljansas patvirtino naujus regioninės gynybos planus.
Antradienį
Vilniuje prasidės dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.
etaplius TV
0
