NASA šiandien antrą kartą bandys paleisti kapsulę į Mėnulį

NASA šiandien antrą kartą bandys paleisti kapsulę į Mėnulį
Pasaulis
Artemis I / Twitter
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Užsienio spauda

JAV kosmoso agentūra šiandien bandys antrą kartą paleisti galingiausią iki šiol raketą.

Kaip skelbia bbc.com, pirmasis bandymas šį pirmadienį buvo atšauktas dėl techninių ir oro sąlygų. NASA Artemidės misijos vadovas Floridoje susirinkusiems žurnalistams sakė, kad reikia tikėtis geriausio ir paleisti raketą.

Suplanuotam startui turima dviejų valandų langą, kuris prasidės 14:17 val. vietos laiku (21:17 val. Lietuvos laiku). Maždaug 100 metrų aukščio raketa turėtų pakelti kosminę kapsulę Mėnulio kryptimi, ko nebuvo nuo 1972 m., kai baigta Apollo misija.

Artemidės I misija yra raketos technologinis bandymas, todėl šįkart bandymai vykdomi be žmonių kapsulės viduje. Žmonių misija suplanuota 2024 m. Artemidės II metu, jeigu pirmoji misija įvyks be nesklandumų.

Raketą į paleidimo vietą atgabens specialus įrenginys, kuris juda labai lėtai. Todėl misijos astronautė Jessica Mier žurnalistams sakė, kad reikės daug kantrybės ir nesistebėti, jeigu starto procedūra bus atšaukta.

„Tai standartinės procedūros NASA organizacijoje. Galų gale raketos paleidime bus žmonės. Bet mums reikia dabar įsitikinti, kad bandomasis skrydis įvyks gerai“, – kalbėjo astronautė.

Pirmadienio starto procedūra buvo atšaukta, nes nebuvo aišku, ar keturi dideli raketos varikliai pagrindinės stadijos metu buvo tinkamai paruošti skrydžiui. Senesnės kartos laikų varikliai starto metu atšaldomi iki labai žemos temperatūros, taip siekiant variklius apsaugoti nuo staigių temperatūrų pasikeitimų starto metu. Vis dėlto sensoriai rodė, kad vienas iš variklių buvo nepakankamai atšaldytas.

Gamintojo atstovai užtikrinti, kad sensoriai suveikė klaidingai, todėl jeigu šeštadienį jie vėl suveiks taip pat, tikėtina, kad ši klaida bus ignoruota. Peržiūrėjus visus daviklių duomenis, manoma, kad klaidą parodęs variklis galėjo būti netgi labiau atšaldytas nei kiti.

Jeigu starto procedūra įvyks, vaizdas bus įspūdingas. Netgi įspūdingesnis nei iki 2011 m. NASA vykdyti daugkartinių skrydžių erdvėlaivių paleidimai. Pirmoji raketos paleidimo fazė truks kiek daugiau nei aštuonias minutes.

Pirmoji raketos pakopa pakels raketą su Oriono kapsule į eliptinę orbitą, kurioje raketa nukristų atgal į Žemę. Todėl antroji pakopa pakels erdvėlaivį į aukštesnę orbitą, kurioje Oriono kapsulė bus išsiųsta Mėnulio kryptimi.

Patvirtinimas, kad kapsulė skrenda stabilia orbita 30 tūkst. kilometrų per valandą greičiu turėtų įvykti po dviejų valandų ir penkių minučių nuo starto pradžios.

Misija turėtų trukti 38 dienas. Po to Oriono kapsulė grįš į Žemę, nukrisdama į vandenyną netoli San Diego, Kalifornijos, spalio 11 d.

Ši misija yra ilgesnė nei 21 diena – tiek dienų kapsulės gamintojas nurodė, kad astronautai galėtų išbūti erdvėlaivyje. Bet misijos atstovai teigė, kad NASA inžinieriai nori suprasti erdvėlaivio ribas ir galimybes.