Nar­ko­ma­nai ano­ni­mai – iš juo­dos ne­vil­ties į gy­ve­ni­mą

Šiauliai

Mikail Duran nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

75842

Šiauliuose Lietuvos narkomanų anonimų (toliau – NA) draugijos susirinkimai vyksta beveik dešimtmetį, tačiau draugijos nariai neslepia: ne kartą teko susirinkime sėdėti po vieną ir laukti – gal kas ateis? Su priklausomybių ligoniais dirbanti psichiatrė Jelena Kuznecova sako, kad Šiauliuose nėra narkomanams pritaikyto gydymo, tokių ligonių kratosi ir patys gydytojai.

Išsigelbėjimas – kalėjimas

Tiesa, pastaruosius dvejus metus priklausomieji susirinkimus lanko gausiau. Iš Vilniaus į Šiaulius atvykę NA draugijos nariai skatina ieškoti pagalbos.

„Mano problema čia, – į savo galvą pirštu rodo vilnietis Aleksandras (vardas pakeistas, – aut. past.). – Vartojimas tėra pasekmė. Nemoku kontroliuoti savęs – tampu priklausomas nuo visko. Jeigu pradėčiau lošti, žinau, kad negalėčiau sustoti.“

Aleksandras sako, kad buvo problematiškas vaikas, o narkotikų išbandė paauglystėje. Priklausomybė atsirado iškart. „Vartodavau iki galo, iki dugno, kol manęs neuždarydavo į kalėjimą. Kalėjimas man visada buvo išsigelbėjimas“, – sako jis.

Vyras ne kartą bandė atsikratyti priklausomybių. „Kur tik aš nesu buvęs, ko tik aš nesu daręs. Pavyzdžiui, bandžiau pakeisti narkotikus alkoholiu, bet tapau priklausomas ir nuo jo. Be to, alkoholis taip susuka galvą, kad, žiūrėk, jau važiuoji pirkti savo mėgstamo narkotiko“, – pasakoja Aleksandras ir priduria, kad situacija kardinaliai pasikeitė, atradus NA.

„Pagaliau suradau tai, kas man padeda. Dabar žinau, kad galiu gyventi kitaip. Buvau pripratęs vogti, plėšikauti, kontroliuoti, manipuliuoti. Šiuo metu turiu darbą, turiu, kur gyventi, galiu nuvažiuoti pailsėti. Esu „švarus“ šešerius metus ir vienuolika mėnesių – to mano gyvenime dar nebuvo. Visa tai – dėl NA. Be draugijos nesugebėčiau gyventi taip, kaip gyvenu dabar“, – atvirą išpažintį užbaigia Aleksandras.

Svajojo numirti

Jo draugas Andrius (vardas pakeistas, – aut. past.) narkotikų taip pat pradėjo vartoti paauglystėje. „Būdamas 14–15 metų, mokykloje rūkiau „žolę“. 17 metų pabandžiau heroino ir mano „rožinis“ vartojimo laikotarpis pasibaigė. Sunkiųjų narkotikų leidausi apie devynerius metus. Gyvenimas tapo toks baisus, kad norėjau nusižudyti, tik nežinojau kaip. Svajojau, kad kuo greičiau iškeliaučiau į aną pasaulį ir mano kančios pagaliau pasibaigtų. O tada su Dievo pagalba atradau NA“, – sako Andrius.

Vyras prisipažįsta, kad iš pradžių NA susirinkimuose jam nepatiko. „Buvau kompleksuotas, nedrąsus, nežinojau, kaip elgtis, ką kalbėti. Bet mane „užkabino“ tai, kad po susirinkimų mes su grupės nariais eidavome pasivaikščioti, atsigerti arbatos, žaisdavome futbolą, važiuodavome prie ežero. Susiradau naujų draugų, kurie mane išmokė leisti laisvalaikį be narkotikų, džiaugtis gyvenimu“, – šypteli Andrius.

Pasak jo, daugelis priklausomųjų jaučia vidinę tuštumą, kurią bando užpildyti svaigindamiesi. „Veikla NA draugijoje mane kažkokiu mistiniu būdu pripildė. Gal tai žinojimas, kad aš, buvęs toks beviltiškas, galiu būti naudingas, galiu padėti kitam“, – sako Andrius, narkotikų nevartojantis dešimt metų.

Vartoja tėvai ir brolis

Drauge su Aleksandru ir Andriumi į Šiaulius atvykusi Ieva (vardas pakeistas, – aut. past.) į NA susirinkimus atėjo, sulaukusi pilnametystės. „Kuo priklausomieji skiriasi nuo nepriklausomų žmonių? Mes stipriau reaguojame, viską matome tirštesnėmis spalvomis, išliejame daugiau emocijų. Nevartoju šešerius metus ir septynis mėnesius, bet man vis dar reikia susirinkimų, priklausomųjų, kad galėčiau keistis, ramiau priimti aplinką ir save“, – sako ji.

Ieva pastebi, kad jaunų žmonių NA susirinkimuose nedaug. „Aš pati apie NA sužinojau iš reabilitacijos – priklausomieji ateidavo mums papasakoti savo istorijų. Į reabilitaciją pakliuvau pagal susitarimą – buvau prižadėjusi vaikų namams, kad važiuosiu. Tuo metu galvojau, kad trumpai pabūsiu ir grįšiu. Tikrai neplanavau mesti vartoti – planavau tik mesti rūkyti (šypteli). Mano, paauglės, galvoje narkotikų vartojimas neatrodė problema – juk aš nesidurdavau. Taip, šlaistydavausi gatvėse, bet šlaistydavosi visi. Taip, vagiliaudavau, bet juk tai nerimta“, – pasakoja ji.

Ieva prisimena, kad kartą, kalbėdama su reabilitacijos įstaigoje dirbusia psichologe, išvydo du kelius: tamsų, kuriame kažkodėl iškilo stoties rajono vaizdinys, ir šviesų – su universiteto paveikslu.

„Tą akimirką supratau, kurį kelią noriu rinktis. Tėvai vartojo – į juos atsiremti negalėjau. Man sukako 18 metų, turėjau pradėti savarankišką gyvenimą, o nežinojau kaip. Prisiminiau apie NA ir pradėjau lankyti susirinkimus. Naujokui duodama rekomendacija: 90 dienų, 90 susirinkimų. Aš pirmus metus į susirinkimus ėjau beveik kiekvieną dieną – tuo metu man to labai reikėjo. Tai buvo mano ramstis. Dabar esu baigusi aukštąjį mokslą, apie kurį labai svajojau, turiu darbą, kuriame manimi pasitiki ir mane gerbia, turiu draugą ir jo mamą, kuri manimi rūpinasi. Mano tėvai toliau vartoja. Mano brolis, kuriam yra 19 metų, irgi vartoja. Matau, kaip jis kenčia, kaip jam sunku“, – apgailestauja Ieva.

Susirinkimai „Skype“

Vilniuje ir Kaune NA susirinkimai vyksta kiekvieną dieną. O Šiauliuose NA grupės „Mano kelias“ susirinkimai organizuojami vieną kartą per savaitę. Jie vyksta trečiadieniais 19 val. Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios patalpose (Vilniaus g. 247).

Iš Vilniaus atvykę priklausomieji teigia, kad rečiau vykstančius susirinkimus šiauliečiams gali atstoti programa „Skype“ organizuojami susirinkimai. Jie vyksta pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais 21 val. („Skype“ vardas: „ISHEITIS“).

sammisreachers-nuotr-cocaine-396751.jpg

Policija: narkotinių medžiagų vartotojai jaunėja

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nuolat stebi jaunimo susibūrimo vietas ir fiksuoja disponavimo kvaišalais atvejus, dėl to pradeda ikiteisminius tyrimus.

Pasak pareigūnų, narkotinių medžiagų vartotojai jaunėja. Todėl yra rengiami prevencinio pobūdžio pokalbiai moksleiviams apie kvaišalų vartojimo teisines ir sveikatos pasekmes. Kartais prevencinės priemonės mokymo įstaigose rengiamos, pasitelkiant tarnybinius šunis, išmokytus ieškoti narkotinių medžiagų. Yra buvę atvejų, kai tokia prevencinė priemonė baigdavosi ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nes jų pas moksleivius būdavo randama.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, 2017 m. Šiaulių mieste ir rajone buvo pradėti 94 ikiteisminiai tyrimai, 2018 m. – 92, o šiemet iki šios dienos – 31.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, 2017 m. Šiaulių mieste ir rajone buvo pradėta 13 ikiteisminių tyrimų, 2018 m. – 25, o šiemet iki šios dienos – 1.

Narkotinio apsvaigimo būklėje nusikaltimus Šiaulių mieste ir rajone 2017 m. padarė 30 asmenų, 2018 m. – 51, o šiemet iki šios dienos – 12.

Dažniausiai nuo kvaišalų priklausomi asmenys daro turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes (iš automobilių, iš praeivių) ir plėšimus, kadangi nuolatinei narkotikų dozei reikalingi pinigai.

getphp.jpeg

„Nereikia mūsų lyginti su Vilniumi arba Kaunu“

Psichiatrė Jelena Kuznecova:

– Tegul susirinkimuose būna keturi, penki žmonės – svarbiausia, kad jie turėtų, kur ateiti. Viskam reikia laiko. Anoniminių alkoholikų grupę iš pradžių taip pat lankė tik keletas žmonių, vėliau jų padaugėjo. Be to, narkomanai truputį kitokie. Skiriasi jų požiūris, matymas, juos sunkiau motyvuoti. Todėl aš džiaugiuosi, kad yra lankančiųjų.

Tai, kad Šiauliuose susirinkimai vyksta vieną kartą per savaitę, nėra problema. Narkomanai labai greitai užsidega, nori čia ir dabar gauti paslaugų. Taigi, kartais laukimas duoda savų pliusų, jis patikrina. Jeigu žmogus tikrai nori gydytis, tas noras negali imti ir išgaruoti.

Nereikia mūsų lyginti su Vilniumi arba Kaunu. Ten esančiuose priklausomybių ligų centruose su narkomanais dirbama labai intensyviai, sutelktai. Mes atsiliekame. Bandžiau keletą narkomanų paguldyti į Šiaulių priklausomybės ligų centrą, bet tai sudėtinga. Skyrius atviras, narkomanai gydomi kartu su alkoholikais. O vis dėlto jie turėtų būti atskirai, su jais reikia dirbti individualiai.

Psichiatrijos klinikoje sekėsi geriau. Kai pavadavau psichiatrę Ūmių būsenų skyriuje, paguldžiau į jį ne vieną narkomaną. Kas norėjo – išsilaikė, kas nenorėjo –
sugebėjo ir ten gauti narkotikų – bala žino, kokiu būdu. Bet tokie buvo tik keli. Vis tik norintiesiems gydytis siūlau kreiptis į centrus Vilniuje, Kaune. Ten šiuo metu sąlygos daug geresnės.

Žinote, pasakysiu atvirai – narkomanai yra nemylimi, nepageidaujami. Net kolegos gydytojai juos atstumia. Tarsi užmirštama, kad jie yra ligoniai, jie serga. Ir jeigu gydytojai šito nesupranta, ką kalbėti apie paprastus žmones. O narkomanai labai gerai jaučia, kad yra nemėgstami. Norint jiems padėti, reikia užsitarnauti jų pagarbą, pasitikėjimą, kalbėti su jais jų kalba.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt