Naminiai svirpliai – šiuolaikiškiems užkandžiams ir mitybai praturtinti

Kai burnon skraidančius nariuotakojus deda Kinijos, Tailando ir kitų Azijos šalių gyventojai, labai nesistebime – Rytų tautų kultūroms vabzdžių valgymas yra būdingas dalykas. Tačiau, kai vabzdžiais užkandžiauja lietuvių šeima, nori nenori suklūsti.

Išbandyti sugundė puiki maistinė vertė

Greta ir Vaidas – nieko bendra su maistu ar žemės ūkiu iki šiol neturėję žmonės. Greta dirba Lietuvos Mokslo Akademijoje, o Vaidas sukosi automobilių versle. Taip jau sutapo, kad paskelbus pirmąjį karantiną sutuoktiniai laukė šeimos pagausėjimo. Kaip niekada daug laiko ėmę leisti namuose, jiedu pradėjo eksperimentuoti su mityba ir taip atrado naminius svirplius. Skanaudami lietuvio ausiai vis dar egzotiškai skambantį maistą, svirpliais jie ėmė domėtis ir kaip verslo galimybe.

– Mėgstame valgyti sveikai, jaustis energingai, atrasti sveikatai palankius produktus. Taip vos kartą paragavus svirplių, jų norėjosi dar ir dar. Priežastis – puiki maistinė jų vertė. Svirpliuose ypač gausu baltymų, jie turi net 18 skirtingų aminorūgščių ir kitų naudingų medžiagų, svirpliuose gausu geležies, kalcio, vitaminų A, C, B12, skaidulų, juose yra mažai riebalų ir angliavandenių. Svarbu tai, kad visos medžiagos yra gyvūninės kilmės. Mat tuos pačius elementus, tik augalinės kilmės, organizmui pasisavinti yra sunkiau. Svirplių miltai, kurių skoninės savybės nėra intensyvios, puikiai tinka kasdieniam vartojimui. Jais papildome mūsų pamėgtus pusryčių kokteilius, neretai praturtiname ruošiamus kepinius, salotas ar kitus maisto gaminius. Džiovinti svirpliai primena riešutus, saulėgrąžas, o paskaninti skirtingais prieskoniais gali tapti puikia alternatyva nesveikiems užkandžiams. Įtraukę svirplius į savo racioną, ėmėme domėtis jų auginimo ypatumais. Išsiaiškinome, kas Lietuvoje augina svirplius, keletą augintojų nusprendėme aplankyti, – pasakoja pašnekovai.

Mėgsta šilumą ir drėgmę

Greta ir Vaidas pripažino, kad į svirplių fermas vyko su idėja ir mintimi panašų ūkį įrengti patiems. Imtis netradicinio verslo Lietuvoje sutuoktiniai ryžosi supratę, jog Europoje ir pasaulyje žmonių, vertinančių ir valgančių svirplius dėl jų maistinių savybių, vis daugėja.

Nusprendę auginti svirplius, G. ir V. Budreikai turėjo pasirinkti jų veislę. Pasirodo, pasaulyje egzistuoja apie 2 tūkst. valgomų vabzdžių rūšių, tačiau sutuoktinių apsisprendimą palengvino Europos Sąjungoje registruotos septynios žmonių maistui tinkamos svirplių rūšys, tarp kurių yra ir naminių – lotyniškai vadinamų atcheta domesticus – rūšis, specialiai sukurta maistui. „Suvalkijos svirplių“ šeimininkai būtent šią ir pasirinko.

– Nėra taip, kad sugalvojai ir iš karto augini svirplius. Pirmiausia reikėjo tinkamai įrengti patalpas, kuriose buvome numatę įrengti vabzdžių buveinę. Pasirūpinti izoliacija, šildymu, vėdinimu. Erdvėje, kurioje gyvena svirpliai, nuolat turi būti drėgna ir šilta – kaip tropikuose. Svyravimų privaloma vengti, kitaip augintiniai gali žūti. Teko nemažai investuoti ir pasistengti, kad svirpliams užtikrintume idealias gyvenimo sąlygas, – atkreipė dėmesį sutuoktiniai.

Ne tik augina, bet ir perdirba

Atrodo, Gretai ir Vaidui pavyko sukurti palankias gyvenimo sąlygas svirpliams. Marijampolės savivaldybėje, Liudvinave, esančiose patalpose sutuoktiniai be didesnių sunkumų užaugino jau ne vieną naminių svirplių vadą ir jau žino, kaip ir kur realizuos žaliavą. Anot pašnekovų, Lietuvos svirplių augintojai dažniausiai renkasi juos parduoti tiesiog šaldytus – retas kuris pats imasi perdirbti. Greta su Vaidu nusprendė eiti kitokiu, galbūt kiek sudėtingesniu, keliu ir vystyti trumpos maisto grandinės idėją nuo ūkio iki stalo.

– Įrenginėdami patalpas svirplių auginimui žinojome, kad norėsime juos perdirbti, todėl suplanavome ir gamybai skirtą erdvę, atitinkančią maisto ir veterinarijos tarnybos keliamus reikalavimus. Šiuo metu savo virtuvėje gaminame keturių skonių džiovintus svirplius: su druska, česnakais, svogūnais ir kuminu, aitriaisiais pipirais ir rūkyta paprika. Pusryčiams rekomenduojame granolą su svirplių miltais, riešutais bei džiovintais vaisiais. Mėgstantiems užkandžiauti siūlome traškųjį užkandį su džiovintais svirpliais, riešutais, sėklomis. Kam prieskoniais paskanintus svirplius ragauti nedrąsu, siūlome alternatyvą – svirplių miltus, kuriais galima praturtinti įprastą maisto racioną. Norintiems eksperimentuoti taip pat siūlome šaldytus svirplius, kurių panaudojimo galimybės – begalinės, – paaiškino svirplių augintojai.

Produkcija – internetu, krautuvėlėse ir į namus

Kol kas „Suvalkijos svirplių“ produkciją dažniausiai skanauja patys Greta ir Vaidas, kartais – jų artimieji, draugai. Verslo įkūrėjai juos valgo visokius – džiovintus, kaip užkandžius, miltų pavidalu naudoja kepiniuose, kokteiliuose. G. ir V. Budreikai sako, kad geriausią ir priimtiniausią valgomų svirplių pavidalą pirkėjai galės išsirinkti patys, nes Liudvinave užauginti ir pagaminti svirplių produktai netrukus pasieks nedideles ekologiško ir tvaraus maisto krautuvėles. Verslininkai sako, kad „Suvalkijos svirplių“ gaminių netrukus taip pat bus galima įsigyti internetu, apsilankius „Della taste“ „Facebook“ paskyroje ir įvairių švenčių bei mugių metu. Marijampoliečiams produktai bus pristatomi nemokamai.

Kol kas versle Greta su Vaidu apsieina dviese. Keturių rankų pakanka ir auginant, ir perdirbant svirplius. Ateityje sutuoktiniai planuoja plėsti gamybos apimtis ir rinkai pasiūlyti įvairesnių produktų, todėl pajėgumus gali prireikti didinti.

Svirpliai gali išspręsti augantį maisto poreikį

Kad valgomų svirplių poreikis rinkoje augs, tikimybė didžiulė. Mokslininkai skaičiuoja, kad 2050-aisiais pasaulyje gyvens 9,5 mlrd. žmonių, o kokybiško maisto poreikis bus net 70 proc. didesnis nei šiandien. Jei žmonių mitybos įpročiai nesikeis ir mėsa po 30 metų tebebus pagrindinis baltymų šaltinis, Žemės resursų nebepakaks užtikrinti išaugusio jos poreikio. Neliks nieko kito, kaip ieškoti alternatyvų, kuria gali tapti naminiai svirpliai. 

– Įprastai šimte gramų naminių svirplių yra apie 60 g baltymų, mūsų auginami svirpliai jų turi net 67,7 g. Tai tris kartus daugiau nei jų yra šimte gramų jautienos ar žuvies. Turbūt nereikia net aiškinti, kad svirpliams užauginti reikia daug mažiau pašaro ir vandens nei galvijams. Be to, svirpliai gali būti visu šimtu procentų panaudojami maistui,o, pavyzdžiui, galvijų valgomos tik kai kurios dalys. Svarbu ir tai, kad svirpliai į aplinką neišskiria klimato šiltėjimą lemiančio anglies dvideginio. „Suvalkijos svirpliai“ yra auginami ekologiškai, tvariai, palankiai ne tik sveikatai, bet ir aplinkai, todėl ne veltui ir yra vadinami ateities maistu, – paaiškino „Suvalkijos svirplių“ šeimininkai.