Namas neįgaliesiems Žiežmariuose vėl netinka vietiniams

„Atspindžiai“ dėl bendruomeninių gyvenimo namų statybos dalyvavo susirinkimuose su žiežmariečiais Lauko gatvėje, klausėsi diskusijų susitikime su ministru L. Kukuraičiu, spausdino globos namų direktoriaus K. Jakelio komentarus ir paaiškinimus.

Prieš kurį laiką vykusiame šiek tiek pakeisto projekto pristatyme mes nedalyvavome, tad spausdiname interneto portalo 15 min. žurnalisto pastebėjimus. Nors projekto iniciatoriai – Mūro Strėvininkų socialinių globos namų vadovai teigia, kad projektas liko tas pats, pakeitimų yra. Žiežmariečiai po pristatymo sako, kad namas yra dar labiau padidėjęs ir stipriai išsiskirs iš aplinkos.

Kaip rašoma straipsnyje, prisistatyti nepanoręs Žiežmarių bendruomenės narys teigia, kad, sprendžiant pagal naująjį projektą, neįgaliųjų gyvenimo sąlygos nepagerės. Esą, namas dar labiau ištįso – nuo 30 m iki 36 m ilgio, dingo numatytos žaliosios zonos. „Pagal seną projektą namas buvo nuo kaimyno tvoros nutolęs 8 ar 10 metrų, buvo laisvas sklypas išeiti. Dabar po antrojo projekto – 2–3 metrai liko. Namas yra 36 m ilgio – nuo vienos tvoros iki kitos. 10 arų sklype. Tai kokia čia integracija?“ – klausia jis.

Dar 15 min. lt pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio poziciją. Esą ministras po susitikimų su žiežmariečiais vasaros pabaigoje pakeitė savo požiūrį į bendruomenės lūkesčius. „Mus peikia premjeras, prezidentas. Argi jiems sunku atvažiuoti? Žiežmariai yra prie autostrados Vilnius–Kaunas.

Ne viename portale, per televiziją jis kalbėjo, kad pastatas neturi būti pailgos formos, tai dabar išėjo, kad jis nesumažėjo, bet pailgėjo“, – teigė pašnekovas. Kaip rašo portalas, rugpjūčio pabaigoje L.Kukuraitis iš tiesų teigė, kad namo projektas turėtų būti pakoreguotas, tapti artimesnis aplinkai. „Pastatas bus pertvarkytas, kad įsikomponuotų tarp kitų namų ir iš karto nesimatytų, kad čia gyvena kiti, kitokie. Strėvininkų socialinės globos namų direktorius Kęstutis Jakelis teigia, kad bendruomenės nuogąstavimai nepagrįsti ir namo dydis, esą, liko toks pats.

Pasak direktoriaus, sumažėjo kambarių skaičius. Paliekama viena erdvė, kur buvo du kambariai anksčiau numatyti svečiams, užsiėmimams, kitokiems poreikiams. Pastatas yra visai kitokios kompozicijos, jo ilgis vietomis pailgėjo, kartu jis vietomis susiaurėjo. Tiesa, architektas pažymėjo, kad užstatymo plotas nepasikeitė, tik pastatas pasistūmėjo tolėliau nuo gatvės. Pagal naująjį projektą numatyta, kad 264 kv. m name bus 7 vienviečiai kambariai, o 1 kambarys – dvivietis, nes viena pora išreiškė norą gyventi kartu.

Pažymima, kad pagal projektą yra suplanuotos žaliosios ir laisvalaikio zonos – terasa, pavėsinė, vietos augalams, todėl teigti, kad pablogėjo sąlygos, esą negalima. K.Jakelio teigimu, šis projektas yra galutinis. Straipsnyje rašoma, neva tai rajono vadovai po kelių metų pastatą privatizuos. „Na, ką galima atsakyti į tokias baimes? Mes esame biudžetinė įstaiga, pavaldi ministerijai.

Bent šiandien tokie nuogąstavimai neturi jokio absoliučiai pagrindo“, – sako jis. Pasak K.Jakelio, tiek sklypas, tiek namas priklausys valstybei ir pagal dabartinį teisinį reguliavimą privatizuoti šių objektų esą neįmanoma. Skeptiškai į nuogąstavimus sureagavo ir meras V.Tomkus. „Absoliučiai iš piršto laužta, net nereikėtų dėmesio į tai kreipti.

Jo teigimu, savivaldybė šiame procese dalyvauja tik kaip tarpininkas, padedantis susikalbėti ministerijai, globos namams ir bendruomenei. Taip pat ateityje svarstys statybos leidimo išdavimo klausimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro L.Kukuraičio patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė sako, kad ministerija pasitiki architekto sprendimais ir pabrėžia, kad pagrindinis pažadas – sumažinti gyventojų skaičių – buvo įgyvendintas. Be to, pakeistas ir pastato spalvinis sprendimas. Taigi, bendruomeninio gyvenimo namų statybos įgyvendinimas juda pirmyn.

Parengė V. Žilionytė