Nacionalinio stadiono projektą žlugdanti VPT išgąsdino ir kitų savivaldybių merus

Klaipėda

Gedimino Savickio nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

132821

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, kad nacionalinio stadiono Vilniuje konkurso sustabdymas jo „neįkvepia“, nes Klaipėdoje yra efektyviai veikiančių koncesijos pavyzdžių, tačiau dabar jie gali būti vertinami kaip pernelyg rizikingi.

Jis neįsivaizduoja, kaip po Viešjų pirkimų tarnybos (VPT) paskelbto išaiškinimo, kas yra ir kas nėra koncesija, būtų galima sėkmingai užbaigti šiuo metu vykdomus viešosios ir privačios partnerystės projektus (PPP).

„Dabar keisti taisykles, kai jau yra patirtis ir gerosios praktikos pavyzdžių, nelabai protinga. Nukirsti medį, kuris augintas ne vieną dešimtmetį, lengva. Bet ar tikrai reikia tai daryti?“ – po VPT pakelbto „mirties nuosprendžio“ nacionalinio stadiono konkursui atsakymų neranda meras.

Didžiuojasi veikiančiomis koncesijomis, bet sunerimo dėl ateities

V. Grubliauskas pritaria pasigirdusiems nuogąstavimams, kad po to, kaip pradės mažėti ES parama, PPP bus kone vienintelė galimybė savivaldybėms plėtoti reikalingą infrastruktūrą. Tačiau VPT nauji vertinimai esą gali žymėti naują pavojingą kryptį.

„Iš tikrųjų valstybė parodo savo požiūrį į viešosios ir privačios parnerystės galimybes. Net jeigu ir yra kažkur tam tikrų nesusikalbėjimų ar nesusipratimų, negalima to taikyti visais atvejais. Čia būtų tas pats, jeigu prekybos centrai į visus pirkėjus žiūrėtų kaip į vagis, nes vienas kitas retkarčiais ką nors pavagia. Bet taip turbūt niekur nėra ir neturėtų būti“, – sakė meras.

V. Grubliauskas pastebėjo, kad Lietuvoje vykdoma daug viešosios ir privačios partnerystės projektų, bet jų negalima stabdyti vien todėl, kad kažkas kažkur nesusitarė.

„Dabar kirsi iš pašaknų viešąją ir privačią partnerystę, mano manymu, yra neįžvalgu. Tai vienadienis emocinis sprendimas“, – VPT reikalavimą stabdyti nacionalinio stadiono konkursą vertino Klaipėdos meras.

V. Grubliauskas didžiuojasi puikiai veikiančiais koncesijos projektais Klaipėdoje. „Pirmiausia tai mūsų garsioji „Švyturio“ arena ir Klaipėdos baseinas. Tai, sakyčiau, du mūsų patys ryškiausi šviesuliai“, – kalbėjo meras.

Šiuo metu Klaipėdoje koncesijos pagrindu įgyvendinamas kitas stambus projektas – sporto kompleksas ar vadinamoji „Ledo arena“. Jos likimas po VPT sprendimų Vilniuje taip pa pakibo ant plauko.

„Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip tokį projektą būtų galima įgyvendinti vien tik viešojo sektoriaus lėšomis. Visiškai ne į tokį projektą ir buvo orienuojamasi. Juolab kad daug žingsnių padaryta ta linkme. Tai dabar ką – viską grąžinti atgal?“ – stebėjosi meras.

V. Grubliauskas prisiminė, kad rengiantis koncesijos sutartimi įgyvendinti Klaipėdos baseino projektą tuometė Algirdo Butkevičiaus vyriausybė ir jos atstovai irgi buvo apnikti abejonių. „Jie irgi kažkaip labiau linko ne į koncesiją, o į viešą finansavimą. Vis dėlto ta Vyriausybė, ir tas premjeras, ir tie patarėjai išgirdo ir įvertino racionalius argumentus ir koncesija nebuvo sustabdyta. Tai aš labai tikiuosi, kad pabus sveikas racionalusis protas ir sprendimų priėmėjai nepasiduos emocijoms. Kad ir kaip prie tų emocijų galėtų priderini aibę argumentų iš įvairių institucijų“, – ironizavo Klaipėdos meras.

„Švyturio“ arena ir Klaipėdos baseinas buvos pastatyti Klaipėdos miesto savivaldybei ir privačiai bendrovei pasirašius koncesijos sutartį, pagal kurią numatyta sutartomis sąlygomis šiuos objektus tam tikrą laiką atiduoti privačiam sektoriui.

„Mes tai vertiname kaip vieną racionaliausių ir perspektyviausių viešojo turto naudojimo galimybių. Nesakau, kad tai vienintelis būdas. Tikrai jokiu būdu ne. Bet Klaipėdoje jis pasiteisino. Žinau, kad pas kai kuriuos mūsų kaimynus nelabai veikia. Aišku, gal miesteliai mažesni. Ir jie ten stengiasi ieškoti sprendimo projektus finansuoti iš biudžeto lėšų. Aš nesiimu kritikuoti nei vieno, nei kito modelio. Arba teigti, kad vienas yra absoliučiai geras, o kitas – absoliučiai niekam tikęs. Svarbiausias turbūt dalykas – palikite pasirinkimo galimybę. Vertinkite pasirinkimus labai atsakingai ir objektyviai, bešališkai, be jokių išankstinių nuostatų. Bet leiskite pasirinkti pačiai savivaldai, nes kiekviena jų turi specifinių niuansų ir juos įvertinti iš Vilniaus vienu masteliu ne visada paprasta, gal ir ne iš piktos valios. Nereikėtų kritikuoti nė vieno būdo, bet blogiausia, jeigu eliminuojamas pasirinkimas“, – svarstė V. Grubliauskas.

Mažėjant ES paramai, koncesija – vienas realiausių modelių

Klaipėdos mero nuomone, VPT paskelbta žinia yra dar vienas Damoklo kardas virš savivaldybių. „Šis kardas primena, kad mažėjant ES struktūrinių fondų lėšoms ir neatsisakant ambicijų (kurių, aš neabejoju, kiekviena savivaldybė turi), tų lėšų beliks ieškoti krapštant savąsias kišenes. O jos turbūt nebus be dugno. Manau, kad anaiptol – kuo labiau mažėtų srautai iš ES fondų, tuo labiau reikėtų atverti platesnes galimybes bendradarbiavimui su verslu“, – mano V. Grubliauskas.

Vis dėlto Klaipėdos meras pabrėžė, kad tas bendradarbiavimas turi būti grindžiamas sąžiningais, korektiškais, garbingais principais, neatsisakant valstybės institucijų kontrolės. „Bet neeliminuojant to bendrarbiavimo su verslu iš pat pradžių“, – pridūrė jis.

Alfa.lt primena, kad VPT kovo mėn. sustabdė nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pasirašymą, o gegužės 20 d. įpareigojo visiškai nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės vykdytą konkursą.

Laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė aiškino, kad savivaldybės sutartis su koncerno „Icor“ bendrove „Axis industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi, nes koncesija – tai toks darbų atlikimo ir paslaugų teikimo modelis, kai koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos.

„VPT, atlikusi vertinimą nustatė, kad šioje sutartyje rizikos didžiąja dalimi tenka viešajam sektoriui (tiek Vilniaus miesto savivaldybei, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai), o tai jau neatitinka koncesijos sąvokos ir tokiomis sąlygomis galėtų vykdomas įprastas viešasis pirkimas, tikėtina, sulauksiantis atitinkamos konkurencijos“, – teigė J. Petkuvienė.

VPT koncesijos dalinį vertinimą pradėjo 2020 m. kovo mėn. Generalinės prokuratūros prašymu. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras į VPT kreipėsi po to, kai gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimą apie galimai pažeistą viešąjį interesą.

nuotrauka-1.jpg

Iškilo grėsmė PPP projektams kitose savivaldybėse

Alfa.lt konsultavę tesininkai tvirtina, kad VPT sukritikuota Vilniaus miesto savivaldybės ir „Axis industries“ koncesijos sutartis parengta pagal standartinę Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) patvirtintą formą ir visiškai ją atitinka.

Be to, susitarimo projekte derybų eigoje esą nebuvo atlikta jokių esminių pakeitimų, keičiančių standartinio CPVA nustatyto Tiesioginio susitarimo sąlygas.

„Išskyrus neesminius Tiesioginio susitarimo pakeitimus derybų metu (dėl kurių VPT pastabų neturėjo ir išvadoje nepasisakė). Daugiafunkcinio komplekso projekto Tiesioginio susitarimo nuostatos atitinka standartines CPVA patvirtinas nuostatas“, – teigiama teisininkų išvadoje.

Pasak ekspertų, VPT vertinimas iš esmės sukritikavo ne tai, ką dėl nacionalinio stadiono Vilniuje susitarė viešasis ir privatus sektorius, o CPVA patvirtintas nuostatas, pagal kurias Lietuvoje buvo ir yra vykdomos visos koncesijos ir PPP.

„Iš esmės VPT sukrititikavo valstybės nustatytą tipinę koncesijos sutartį“, – sakė teisininkas.

Jo nuomone, visi Lietuvoje vykdyti partnerystės projektai buvo ir yra vykdomi pagal tokias pačias sąlygas, kurias VPT laiko neteisėtomis. „Ar tai reiškia, kad absoliučiai visuose projektuose statybų finansavimo rizikų paskirstymas šalims, o kartu ir tokių projektų sutartys yra neteisėti?“, – klausė Alfa.lt konsultantas.

Jo nuomone, šiuo atveju konfliktas kyla ne tarp VPT ir Vilniause miesto savivaldybės, o tarp dviejų valstybės institucijų: CPVA, kuri nustato koncesijos ir PPP valdymo tvarką, ir VPT, kuri tą tvarką kritikuoja.

Savivaldybėms ir valstybės institucijoms šiuo atveju nebeaišku, kurios šių įstaigų privalomosiomis rekomendacijomis vadovautis.

Po VPT išaiškinimo, kas yra laikoma ir kas negali būti laikoma koncesijos sutartimi, Alfa.lt suskaičiavimu, iškilo grėsmė mažiausiai dešimčiai šiuo metu vykdomų PPP projektų. Tarp jų, Sporto ir laisvalaikio centro statybai Klaipėdoje, Visagino apšvietimo sistemos modernizavimui, gatvių apšvietimo infrastruktūros ir modernizavimo projektui Kauno rajono savivaldybėje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybai, Ukmergės miesto gatvių renovacijai, Gargždų sporto ir sveikatinimo kompleksui, Krašto apsaugos ministerijos vykdomam karinių miestelių konkursui bei Klaipėdos sveikatingumo kompleksui.

Valstybės institucijos nesusikalba tarpusavyje

Nacionalinio stadiono projektą turėjusio finansuoti „Baltcap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis viešojoje erdvėje komentavo, kad dėl VPT aiškinimo Lietuvoje negalėtų veikti nė vienas privačios ir viešosios partnerystės projektas.

Š. Stepukonio nuomone, procesas dėl stadiono komplekso Šeškinėje užsitęsė taip ilgai dėl valdininkų nekompetencijos. Esą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdininkai nesuprato, apie ką yra šis projektas, nes niekada nedarė jokių koncesijų.

Anot jo, ministerijai reikėjo kalbėtis su savivaldybe, o VPT – su Finansų ministerija ir CPVA.

Jo teigimu, VPT sustabdė projektą, nes matė, kad viešajam sektoriui buvo per daug rizikų. Tačiau Š. Stepukonis mano, jog savivaldybė niekuo nerizikavo, ir tai buvo jos išderėta gera sąlyga.

„Jokiame kitame panašiame PPP projekte to nerastumėte. Tad sakyti, kad rizika neperkelta, negalima, nes mokėjimai „pririšti“ prie to, kad objektas veiktų ir būtų pastatytas. Čia buvo didelis rizikų pasiskirstymas, tad VPT gal pirmą kartą koncesijos atvejį nagrinėjo? Gal jiems reikėjo pasamdyti specialistus iš CPVA, kurie supranta daugiau?“, – svarstė „Baltcap“ atstovas.

Privatus investuotojas pagal parengtą sutartį buvo įsipareigęs daugiafunkcinį kompleksą su nacionaliniu stadionu valdyti 22 metus. Per šį laikotarpį stadione ir sporto komplekse ekonominės veiklos riziką būtų visiškai prisiėmęs privatus operatorius: visus eksploatacijos ir priežiūros kaštus privatus subjektas dengtų iš savo ekonominės veiklos pajamų, net jai per 22 metus dėl naujos pandemijos ar kitos krizės veiklos vykdyti negalėtų.

Tuo metu pagal koncesijos sutartį vykdytuose ar tebevykdomuose kituose panašiuose projektuose per koncesios laikotarpį, kuris trunka iki 23 metų, visą ekonominės veiklos riziką prisiima ir visus mokėjimus privačiam subjektui vykdo valdžios subjektas.

Pagal šį principą įgyvendinamas Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros projektas, Krašto apsaugos ministerijos vykdomas karinių miestelių statybos Šiaulių regione, Šilalės raj. ir Rokantiškėse (Vilniaus raj.) projektas, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pastato, Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pastato su areštine statybos projektai, M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo koncesija.

Pagal VPT logiką viešojo sektoriaus rizika, teisininkų nuomone, visais šiais atvejais gali būti vertinama kaip per didelė. Todėl šiuo metu nebeaišku, kaip šie projektai turėtų būti įgyvendinami ir finansuojami, kad atitiktų VPT nustatytus kriterijus.

Viešoji ir privati partnerystė gali veikti puikiai

UAB „Infrastruktūra LT“ vadovas Vitalijus Kuodis Alfa.lt anksčiau sakė, Lietuvoje iki šiol buvo diegiama pasaulyje palčiai taikoma praktika, kad savivalda neužsiima verslu, o visą dėmesį skiria socialinių poreikių tenkinimui.

Lietuviško kapitalo bendrovė „Infrastruktūra LT“ specializuojasi visuomeninės paskirties sporto ir kutūros objektų valdymo ir infrastruktūros projektų plėtojimo srityse. Įmonė valdo Klaipėdos „Švyturio“ areną, Kauno „Girstučio“ sporto kompleksą ir plaukimo klubą „Banga“, Klaipėdos baseiną ir Palangos koncertų salę.

svyturio-arena-klaipeda.jpg

V. Kuodžio teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybė viešųjų konsultacijų metu aiškinosi savo poreikius ir galimybes juos įgyvendinti ir paskui pateikė konkurso sąlygas, kuriose numatė savo poreikius. Pavyzdžiui, konkurso sąlygų vienas iš vertinamųjų kriterijų buvo kaina, už kurią ji galės naudotis naujuoju miesto baseinu. Tokiu būdu savivaldybė užsitikrino maždaug 14 eurų už takvalandę kainą – vieną žemiausių Lietuvoje.

Konkurso sąlygose savivaldybė taip pat „užprogramavo“ poreikį 15 metų baseine teikti vaikų mokymo plaukti paslaugas bei baseino nuomą miesto sporto organizacijoms.

Iš viso Klaipėdos savivaldybė baseine užsitikrino 13 000 takvalandžių per metus viešajam poreikiui (vaikų mokymui plaukti, sportininkų ugdymui bei senjorų programoms).

Savivaldybė taip pat turi 4–6 nemokamas dienas per metus miesto „Švyturio“ arenoje savo renginiams.

Kauno savivaldybė privataus valdytojo valdomame baseine turi galimybę neribotai naudotis viešosioms paslaugoms, realiai per metus naudoja daugiau nei 4100 takvalandžių.

Palangos savivaldybė privataus operatoriaus valdomoje koncertų salėje turi 12 nemokamų dienų savo renginiams. Panevėžio savivaldybė turi 20 nemokamų dienų „Cido“ arenoje.

Pasak V. Kuodžio, viešosios ir privačiosios partnerystės projektai įgyvendinami viešo atviro konkurso būdu, todėl viešasis sektorius gauna konkurencingą pasiūlymą, turi galimybę vesti derybas su privačiais partneriais iš esmės dėl visų veiklos aspektų.

„Verslo modelis veikia taip, kad baseino išlaikymo našta neguli ant miesto ir miestiečių pečių, viešosios paslaugos perkamos už žemą nekomercinę kainą, o baseino lankytojai, kurie gali susimokėti, už paslaugas moka rinkos kainomi“, – sakė V. Kuodis.

Tuo metu vietos valdžia visame pasaulyje ne visada veikia skaidriai ir paiso viešojo intereso, dažnai neatsispiria pagundai jų valdomuose objektuose įdarbinti „savus“. Priėmimą į darbą tokiais atvejais lemia ne darbuotojo profesionalumas ir kvalifikacija, o asmeniniai, partiniai ir šeiminiai ryšiai. Tai nebūtinai prisideda prie objektų geriausio veiklos.

Alfa.lt primena, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos purtytas savivaldybei priklausanti Druskininkų vandens parkas „Aqua“ buvo tapęs vietos valdžios artimųjų įdarbinimo agentūra.

Palangos baseine ir dirba Palangos sporto centre dirbo nemažas būrys partiečių ir buvusių Palangos miesto savivaldybės tarybos narių.

Apie neefektyvų savivaldybės valdomų įmonių valdymą ir korupcijos rizikas jose daug metų kalba tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt