Nacionalinį augalų veislių sąrašą papildys rekordinis skaičius naujų veislių

Vilnius

Asociatyvi nuotr.

Viktorija ValčiukaitėŠaltinis: Etaplius.lt

29288

Valstybinės augalų veislių vertinimo komisija į Nacionalinį augalų veislių sąrašą pasiūlė įrašyti net 112 augalų veislių. Tai rekordinis registruojamų augalų veislių skaičius: 2014 m. registruotos 73, 2015 m. – 90, 2016 m. – 93, o 2017 m. – 96 augalų veislės.

Į šį sąrašą buvo pasiūlyta įrašyti tik tas augalų veisles, kurių duomenys akivaizdžiai pranašesni už tuose pačiuose tyrimuose tirtų standartinių veislių duomenis. Komisija, atsižvelgdama į pagrindinį laukiamą rodiklį – derlių, jo kokybės duomenis bei vegetacijos periodo trukmę, atmetė 9 tirtų augalų veislių paraiškas ir pasiūlė 9 augalų veislių tyrimą pratęsti dar vieneriems metams.

Pastaraisiais metais į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašoma vis daugiau augalų veislių, nes Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos augalų veislių tyrimo skyriuose atliekama vis daugiau augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimų.

Žiemkentiškumo svarba

Sąrašą papildys 38 naujos javų veislės, iš jų – 31 žieminių javų veislė. Mūsų žemdirbiai žieminiais kviečiais, rugiais, kvietrugiais ir žieminiais miežiais kasmet apsėja palyginti didelį – apie 712 tūkstančių hektarų – plotą. Šių javų grūdai naudojami maistui, pašarui ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, krakmolo, spirito, biokuro gamybai.

Kintant klimatui ypač svarbus žieminių augalų rūšių veislių žiemkentiškumas. Pastarosios žiemos nebuvo labai šaltos ir žiemkenčių veislės, nors ir sukurtos ne mūsų klimato sąlygomis, gana gerai peržiemojo. Žiemkentiškumo balui, vertinant žiemines augalų veisles, Valstybinės augalų veislių vertinimo komisija ir jos pirmininkas – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis skyrė didžiulį dėmesį.

Tad neatsitiktinai komisija į 2018 metų Nacionalinį augalų veislių sąrašą pasiūlė įrašyti kaip niekad daug – net 22 žieminių kviečių veisles: gerų kepimo savybių grūdus užauginančias 12 Vokietijos selekcininkų sukurtų žieminių kviečių veislių: Aspekt, Delawar, Desamo, Dichter, Faustus, Franz, Gordian, Gustav, LG Jutta, Platin, Rotax ir Rumor, Danijos selekcininkų sukurtą veislę Dante, Čekijos –Dagmar, Švedijos – Effect, Austrijos – Faunus ir Prancūzijos – Nordika, taip pat gerų kepimo savybių grūdus išauginančias žieminių kviečių veisles Bonanza, Janne ir Produzent (kilmės šalis – Vokietija), Rockefeller ir Sheriff (kilmės šalis – Danija), kurios tyrimo metais pasižymėjo gausiais derliais (2014–2017 m. derliaus vidurkis iš visų 4 augalų veislių tyrimo skyrių gautas virš 10 t ha^-1) ir geru žiemojimu. Didžiausią derlių per 3 metų tyrimo laikotarpį Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje subrandino geromis kepimo savybėmis pasižyminčios veislės Gordian (14,67 t/ha^-1) ir Desamo (14,38 t ha^-1).

Kiti sąrašo naujokai

Sąrašą papildys naujovė – specialios paskirties žieminių kviečių veislė Minija DS, sukurta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto selekcininkų. Ši veislė skirta amilopektininio krakmolo gamybai, bet ne duonos pramonei. Kaip paminėjo šio filialo mokslinis darbuotojas doc. dr. (HP) Vytautas Ruzgas, kuriama ir daugiau specialiosios paskirties žieminių kviečių veislių, brandinančių tamsiai mėlynus, raudonus grūdus, tinkamus specialiai mitybai bei turinčius kitokių naudingų medžiagų.

Po metų pertraukos sąrašas pasipildys dviem žieminių rugių veislėmis: Elias, sukurta Austrijos selekcininkų, ir hibridine veisle SU Cossani, sukurta Vokietijos selekcininkų. Šių veislių 3 metų žiemkentiškumo vidurkis 3 augalų veislių tyrimo skyriuose viršijo standartinių veislių vidurkį ir Plungės augalų veislių tyrimo skyriuje 2015 m. iš visų tirtų veislių davė didžiausią derlių – atitinkamai 11,63 t ha^-1 ir 13,59 t ha^-1 .

Puikūs rezultatai gauti 3 metus 4 augalų veislių tyrimo skyriuose atlikus žieminių kvietrugių Cedrico ir Temuco (Nyderlandai) ir kaimyninės Lenkijos selekcininkų sukurtų veislių Borowik, Meloman, Tomko ir Trefl veislių ūkinio vertingumo tyrimus: veislės Cedrico derlius 2014 metais, o Temuco – 2015 metais Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje siekė net 15,67 t ha^-1.

Naujasis sąrašas bus turtingesnis 3 vasarinių kviečių veislėmis: dvi iš jų (Kanyuk ir Tritus) sukūrė Vokietijos selekcininkai ir vieną (Flippen) – Švedijos selekcininkai. Derlingiausios per 1–2 tyrimo metus pasirodė veislės Tritus ir Kanyuk, kurių derlius 2016 metais Plungės augalų veislių tyrimo skyriuje siekė atitinkamai 9,01 ir 8,50 t ha^-1.

Komisija taip pat pritarė, kad į 2018 metų sąrašą būtų įrašytos trys vasarinių miežių veislės: Švedijos selekcininkų sukurta veislė Carmen, Vokietijos – Mariposa ir Danijos – Subway. Didžiausią derlių tyrimo metais Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje 2017 m. subrandino veislė Carmen – 10,15 t ha^-1. Sąraše vasarinių miežių veislės neskirstomos į pašarinius ir salyklinius. Atsižvelgiant į Lietuvos ir užsienio selekcininkų siūlymus, nuo 2013 metų visos vasarinių miežių veislės tiriamos kartu tuose pačiuose augalų veislių tyrimo skyriuose, neskirstant jų į pašarinius ar salyklinius miežius, taikant vienodas auginimo technologijas, įskaitant ir tręšimą.

Sąrašas pasipildys 2 naujomis avižų veislėmis: Guld ir Montrose, sukurtomis Švedijos selekcininkų. Šios veislės didžiausią derlių užaugino Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje 2017 metais: Guld – 9,9 t ha^-1, Montrose – 9,2 t ha^-1.

2018 m. sąrašas bus turtingesnis 5 ankstyvųjų kukurūzų ir 8 vidutinio vėlyvumo kukurūzų veislėmis – galvijininkystės krypties ūkiai turės galimybę rinktis naująsias kukurūzų veisles: iš 4 Prancūzijos selekcininkų sukurtų ankstyvųjų kukurūzų Amaizi CL, ES Piccard, MAS 12V (kodo formos veislių pavadinimas) ir Scandinav ir 1 Šveicarijos selekcininkų sukurtos veislės Cardif arba vidutinio ankstyvumo Arosa, Eiko, Marabu, Thor (Šveicarija), MAS 11K (kodo formos veislės pavadinimas), Pacman, Simpson (Prancūzija) ar Arriba (Vokietija) veislių. Jos pasižymi ne tik geru žaliosios masės derliumi, bet ir sukaupiamu dideliu (24,1–16,3 proc) sausųjų medžiagų kiekiu.

Sąrašas bus papildytas ir 12 naujų cukrinių runkelių veislių, kurios yra gana derlingos, o jų šakniavaisiuose kaupiasi nemažas cukraus kiekis: 6 Vokietijos selekcininkų sukurtomis Celesta KWS, Coletta KWS, Knut, Strauss, Smart Janninka KWS ir Smart Johanna KWS, 4 Danijos selekcininkų sukurtomis veislėmis Chess, Davinci, Kashmir ir Twister, ir 2 Belgijos selekcininkų sukurtomis veislėmis Balear ir Texel. Derlingiausia iš šių veislių buvo veislė Chess, kurios didžiausias šakniavaisių derlius tyrimo metais augalų veislių tyrimo skyriuose buvo 96,4 t ha^-1 ir šakniavaisių cukringumas – 17,1 proc., tačiau didžiausią baltojo cukraus kiekį sukaupė veislė Celesta KWS – 14,2 t ha^-1. Reikėtų pažymėti, kad visos veislės yra tolerantiškos rizomaniją sukeliančiam virusui, Balear, Coletta KWS, Knut ir Smart Johanna KWS tolerantiškos nematodams, Davinci ir Kashmir vidutiniškai tolerantiškos Aphanomyces genties grybų sukeliamoms ligoms.

Ypač reikia pasidžiaugti šių metų naujove – registruotomis Conviso Smart grupės veislėmis – Smart Janninka KWS ir Smart Johanna KWS, sukurtomis taikant technologines inovacijas, tolerantiškas plataus spektro ALS inhibitorių grupės herbicidui Conviso One.

Dar viena naujojo sąrašo naujiena – pluoštinių kanapių Lietuvos selekcininkų (ŽŪB „Makutiškių žemė“) sukurta veislė Austa SK, nesukaupianti savo sėklose daugiau negu leidžiama tetrahidrokanabinolio (mažiau kaip 0,2 procentai) kiekio ir tyrimo metais išauginusi 19 t ha^-1 techninio ilgio stiebų derlių.

Mūsų žemdirbiai augina daug žieminių ir vasarinių rapsų. Tai vertingi aliejiniai ir energetiniai augalai, kurių sėklos turi didelę paklausą. Komisija, kaip ir kasmet, ypač atidžiai atrinko žieminių rapsų veisles ­– tik 13 iš 16 žieminių rapsų veislių buvo pasiūlytos įrašyti į sąrašą. Tai Vokietijos selekcininkų sukurtos rapsų hibridų veislės Armstrong, Atora, Clarus, Cristiano KWS, Einstein, Kuga, Marc KWS, SY Annabella ir SY Medal bei Phoenix CL, sukurta pagal technologiją Clearfield – genetiškai atspari imidazolinono grupės veikliosioms medžiagoms, taip pat Prancūzijos selekcininkų sukurtos rapsų hibridų veislės Hasting, Trezzor ir DK Implement CL, sukurta pagal Clearfield technologiją. Visos naujai registruojamos veislės pasižymi derliumi (Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje 2015 metais SY Annabella subrandino 8,3 t ha^-1, Einstein – 8,0 t ha^-1), dideliu kiekiu sėklose sukauptų riebalų (aliejaus derlius nuo 3,7 iki 1,8 t ha^-1) ir palyginti geru atsparumu žiemojimo sąlygoms.

Iš naujų siūlomų registruoti 9 vasarinių rapsų veislių didžiausiu derlingumu (4,3 t ha^-1) 2017 metais Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje pasižymėjo vasarinių rapsų hibridų veislės Lagonda ir Lancia (veislių kilmės šalis – Vokietija). Reikia pažymėti, kad visos registruojamos rapsų veislės pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose priskiriamos maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki 18 ϻmol g^-1) gliukozinolatų.

Į sąrašą bus įrašytos 2 Šveicarijos selekcininkų sukurtos sojų veislės Amarok ir Toutatis, kurių sėkla gali būti naudojama kaip pašarus papildantis augalinių riebalų ir baltymų šaltinis.

Bus registruotos 2 sėjamųjų žirnių veislės – LG Aspen ir LG Auris, Europos Sąjungai remiant „žalinimo programą“, plečiančios žemdirbių pasirinkimo asortimentą. Abi veislės, sukurtos Nyderlanduose, tyrimo metais subrandino 7,7 ir 7,2 t ha^-1 derlių.

Sąrašas pasipildys 3 daugiamečių žolių veislėmis: Prancūzijos selekcininkų sukurta mėlynžiedžių liucernų veisle PR54Q14 (kodo formos pavadinimas), taip pat pašarinių motiejukų Dovas DS ir pievinių pašiaušėlių veislėmis Valentas, kurias sukūrė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto selekcininkai.

Komisijos siūlymu, į sąrašą bus įrašyta ir viena Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto sukurta valgomųjų morkų veislė Jola. Naujasis sąrašas bus papildytas ir 15 dekoratyvinių augalų (skiauteručių) veislėmis, sukurtomis Aleksandro Stulginskio universitete.

Sąrašo tvirtinimo kelias

Kai už kiekvieną naujai registruojamą augalo veislę bus sumokėta nustatyta valstybės rinkliava, sąrašas bus patvirtintas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu ir išspausdintas specialiame leidinyje su naujųjų augalų veislių būdingiausių savybių aprašais. Duomenys apie naujai registruotas, iš 2017 m. Nacionalinio augalų veislių sąrašo išbrauktas augalų veisles, apie pasikeitusius veislių palaikytojus bei veislių pavadinimus bus perduoti Europos Komisijai dėl veislių įrašymo į ES bendruosius žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogus arba išbraukimo iš jų. Po augalų veislių įrašymo į minėtus katalogus jų dauginamąją medžiagą galima tiekti visos ES rinkai. Apie pusė naujai įrašomų į sąrašą veislių bus pirmą kartą įrašomos į ES katalogus. Augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo 2017 m. duomenys bus paskelbti Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, kurioje galima rasti tokius duomenis nuo 2005 metų.

Visiems žemės naudotojams siūlome domėtis augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo, atlikto Augalininkystės tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose, duomenimis ir rinktis augalų veisles, registruotas Lietuvoje.

Parengta pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informaciją

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt