Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė: dėl geopolitinių priežasčių turizmo sektorius Lietuvoje kenčia

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė: dėl geopolitinių priežasčių turizmo sektorius Lietuvoje kenčia
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Žygimantas Šilobritas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Koronaviruso pandemijos ir geopolitinių veiksnių smarkiai paveiktas atvykstamojo turizmo sektorius vis dar sunkiai atsigauna, teigia Nacionalinės turizmo verslo asociacijos rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Anot jos, nors Statistikos departamento duomenimis, praeitais metais matomas keliautojų srautas siekė beveik 70 proc. 2019 metų lygio, tikrieji skaičiai siekia mažiau nei 30 proc.

„Nors kartais rodomi skaičiai, kad Lietuva kažkiek atsigavo ir atvykstamasis turizmas prilygsta 68 proc. palyginus su 2019 metais. Tačiau kelionių organizatoriai sako, kad duok Dieve, kad tas realus pokytis būtų ties 30 proc. riba. Pagal statistikos departamento duomenis, didelė dalis atvykėlių buvo iš JAV, Ukrainos ir Rusijos. Bet didžiausią prieaugį JAV kilmės „turistams“ davė NATO dislokuoti kareiviai ir juos aptarnaujančios komandos. Lygiai taip pat, didžioji dalis rusų ir ukrainiečių keliavo čia dėl geopolitinių priežasčių“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

Turizmo verslo asociacijos prezidentė pridūrė, kad buvo tikėtasi, jog 2022 metų vasara bus atsigavimo laikotarpis turizmo verslui, bet Rusijos invazija į Ukrainą užtikrino, kad Baltijos valstybių regionas turistams taptų nepatrauklus. Tad, anot jos, praeitų metų gautos lėšos siekė vos trečdalį 2019 metų pajamų.

„Turistinių kelionių organizatoriai labai tikėjosi šią vasarą, trečią vasarą po pandemijos pradžios, kad galės kažkiek atsigauti. Bet mūsų regionas nukentėjo atvykstamajame turizme dėl karo. Pajamos yra labai stipriai sumažėjusios ir siekia iki 30 proc. to, kas siekta 2019 metais. Plius, jokios pagalbos užsienio kelionių organizatoriams“, – komentavo ji.

Ž. Gavelienė taip pat tikino, kad Lietuvos atvykstamojo turizmo industrija prieš pandemiją ir karą buvo sutelkta į rusakalbes rinkas ir daugelis turistų buvo iš Rusijos ir Ukrainos. Tad, jos teigimu, persiorientavimas į kitus atvykstančiųjų turistų srautus yra sudėtingas ir tam reikia valstybinės paramos.

„Virš 50 proc. turistų į Lietuvą 2019 metais ir 2020 metais buvo iš rusakalbių rinkų. Tai natūralu, kad turizmo produktas ir viskas buvo orientuota į rusakalbį turistą. Tiek personalas kelionių agentūrose, tiek personalas viešbučiuose, tiek sanatorijose. Tą pokytį ir persiorientavimą bus padaryti labai sunku. Ir čia bus reikalinga valstybės parama“, – aiškino ji.

Galiausiai Nacionalinės turizmo verslo asociacijos rūmų prezidentė paminėjo, kad nors Lietuvos biudžetas ir ekonomika nėra priklausoma nuo turizmo sektoriaus, iki 2019 metų beveik 5 proc. valstybės biudžeto buvo iš turizmo sektoriaus pajamų. Tad, jos manymu, svarbu, kad valstybė padėtų šio sektoriaus atsigavimui.

„Paėmus 27 Europos šalis, tai pagal atvykstančiųjų turistų skaičių, mes esame prie to sąrašo galo. Mes galime džiaugtis tuo, kad mes nebuvome labai stipriai priklausomi nuo turizmo. Bet 5 proc. į valstybės biudžetą, tai buvo labai nemažai“, – teigė Ž. Gavelienė.